Naujausios žinios

Vilija Blinkevičiūtė: būtina daugiau rūpintis žmonėmis

Rimantas Kazlauskas

Su Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke Vilija Blinkevičiūte kalbame apie Europos Sąjungos (ES) socialines aktualijas.

Rimantas Kazlauskas

Gerbiamoji Vilija, ES steigiamas socialinių teisių ramstis. Kas tai yra?

Iš tiesų tai nauja ES iniciatyva, apie kurią buvo paskelbta ES aukščiausio lygio susitikime Geteborge. Europos socialinių teisių ramstis turėtų suteikti piliečiams naujų, veiksmingesnių darbo ir socialinių teisių, padėtų geriau spręsti socialines problemas. Tai reiškia, kad europiečių gerovė ir socialinis saugumas tampa visos Bendrijos prioritetu.

Bus siekiama, kad visi turėtų lygias galimybes gauti tinkamą ir saugų darbą, kurį galėtų derinti su asmeniniu gyvenimu, nebūtų diskriminuojami ir turėtų visas socialines garantijas. Taip pat būtina užtikrinti, kad kiekvienas skurstantis žmogus gautų tinkamo dydžio minimalias pajamas. Tokias, kurios, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, užtikrintų orų gyvenimą. Bus skatinama kokybiškų ir prieinamų vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūros bei sveikatos apsaugos paslaugų plėtra.

Kodėl reikėjo tokių sprendimų?

Pirmiausia dėl to, kad ES yra dar socialinių problemų, kurias būtina spręsti sparčiau. Nedarbas, nepakankamos dirbančiųjų pajamos ir garantijos, skurdas ir socialinė atskirtis, krizių pažeidžiama socialinė apsauga  – tai tik dalis aktualijų.

Būtina įvertinti ir žmonių lūkesčius. Europos Parlamento užsakymu atlikta apklausa rodo, kad net 78 procentai gyventojų nori aktyvesnio ES vaidmens kovoje su nedarbu, 70 procentų – daugiau veiksmų sveikatos ir socialinės apsaugos srityse, net 84 procentams apklaustųjų yra svarbi socialinė nelygybė. Tad socialinių teisių ramstis yra atsakas į šias problemas ir lūkesčius.

Kaip bus įgyvendinami šie siekiai?

Už jų įgyvendinimą visų pirma bus atsakingos nacionalinės vyriausybės, socialiniai partneriai bei ES institucijos. Pastarosios turės užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą bei atnaujinimą, politinių gairių rengimą ir finansinę paramą iš įvairių ES fondų. Ramsčio įgyvendinimą palengvins nauja socialinių rodiklių suvestinė, leisianti stebėti daromą socialinę pažangą.

Jau dabar svarstome direktyvos projektą dėl geresnio darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimo. Numatomos didesnės garantijos vaiko priežiūros atostogoms, skatinamas tėvo dalyvavimas vaiko priežiūroje, galimybės pasinaudoti lankstesnėmis darbo sąlygomis bei įteisinamos mokamos atostogos sergančiam ar neįgaliam šeimos nariui prižiūrėti.

Vis didesnį palaikymą Europos Parlamente įgauna mano siūlymas įsteigti vaiko garantijos programą, kuri padėtų kovoti su vaikų skurdu. Neabejoju, kad ši programa būtų naudinga ir Lietuvai.

Kaip vertinate Lietuvos valdžios pastangas kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi?

Gerai, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomos lėšos pensijoms, atlyginimams, vaiko pinigams didinti bei kitoms socialinėms reikmėms. Tačiau, ar to pakanka, kai didėja kainos, nemažėja skurdas ir rekordines aukštumas siekia emigracija?

Manau, kad reikia ieškoti galimybių sparčiau didinti žmonių pajamas. Nepakanka vien kelti minimalų atlyginimą, kurį gauna nepateisinamai daug darbuotojų. Argi visi jie dirba nekvalifikuotus darbus? Turi didėti ir kiti atlyginimai. Mokytojų, sveikatos apsaugos, kultūros, socialinių darbuotojų, valstybės tarnautojų atlyginimai jau seniai nepaveja kainų šuoliavimo.

Nors krizė seniai baigėsi, pensijos pradėtos didinti tik dabar. Tačiau ir toliau jos lieka vienos mažiausių ES. Būtina rasti lėšų padidinti ir našlių bei našlaičių pensijas. Manau, jog laikas spręsti ir vienišų pensininkų, kurie negauna našlių pensijos, rėmimo problemą.

Net dešimties metų prireikė, kad  šiek tiek būtų pakeltos valstybės remiamas pajamas. Tačiau ar nereikėtų ir daugiau priemonių skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti? Savivaldybės vis dar sutaupo nemažas socialinei paramai skirtas lėšas, kurios galėtų būti panaudojamos padėti skurstantiems.

Neseniai Europos Parlamente priėmėme rekomendacijas dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu. Paraginome valstybes nares peržiūrėti savo minimalių pajamų sistemas ir įvertinti, ar jos yra pakankamos apsaugant nuo skurdo. Neabejoju, kad šioje srityje Lietuvai yra kur pasitempti.

UŽSAK. NR. 17-279

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*