Pasidalink per Facebook!

Žino, bet nieko nedaro

Pirmieji į „Širvio“ redakciją paskambinusio vyro žodžiai buvo: „Skambinu, nes tikiuosi, kad padėsite. Nežinau, ką daryti…“ O, pasirodo, žmogui tikrai bėda. Nors ši vasara labai lietinga ir kaimo keliai pažliugę, nieko nelaukdama nuskubėjau akis į akį pasikalbėti su skambinusiu piliečiu (adresas ir žmogaus pavardė redakcijai, seniūnui ir Savivaldybės socialinės paramos skyriui žinoma). Padėtis tikrai apgailėtina, jei ne tragiška: skambinusiojo duktė gyvena sostinėje, slaugo sunkiai sergantį sūnų, jam pačiam labai skauda kojas, o ir amžius solidus, žmona serganti, sūnus neįgalus. Šeima gyvena vienkiemyje, iki artimiausio kaimyno toloka. Senjoras dėkingas kaimynei, kuri tik iš geraširdiškumo dažnokai aplanko iš niekur pagalbos nesulaukiančių senų žmonių. Akivaizdus, tačiau neįtikėtinas atvejis. Kaip šiais laikais gali būti tokie likimo valiai pasmerkti žmonės? Gal Sibire ar negyvenamoje saloje gyvename? Žmogus pasakojo, kad jau sunkiai beišgalintis savarankiškai tvarkytis, nes jėgos nebe tos, o ir sveikata šlubuoja, pagalbos lyg ir ieškojo valdiškuose namuose, bet jos nesulaukė. Bėdos prispirtas senolis pageidavo su savo šeimynykščiais apsigyventi Širvintų parapijos globos namuose. Apie tokį žmogaus pageidavimą pranešiau šių globos namų valdytojui S. Kirtikliui, kuris paaiškino ko reikia, kad būtų patenkintas piliečio noras. O pasirodo, visai nedaug reikia, tik prašymą Savivaldybei dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo pateikti. Viskas atrodė paprasta ir lengvai įveikiama. Gal tiesiog senolis nesuprato ką daryti, kur kreiptis, galvojau. Tuo pat metu skambinu Zibalų seniūnui p. S. Bankauskui. Nors seniūnas atostogavo, man tvirtai pažadėjo kitą dieną apsilankyti minėtoje šeimoje. Pasirodo, apie šią šeimą ir esančią padėtį seniūnas puikiai žino. Pagarba seniūnui, pažadą ištesėjo. O aš birželio 29 d. į Savivaldybės priimamąjį nunešiau piliečio prašymą dėl jo ir jo šeimos narių apgyvendinimo labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namuose, kitaip sakant ilgalaikės socialinės globos skyrimo. Kartu aplankiau ir Širvintų r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėją I. Kananovič. Pasirodo, visai ne Sibire gyvename ir šioji tarnautoja suprato, apie kokius žmones kalbu, nors prisipažino, kad nesilankiusi šioje šeimoje. Be to, paaiškino man, kad negalinti skirti socialinio darbuotojo vykdančio pagalbos į namus funcijas šiai šeimai, mat nėra raštiško senolio prašymo. Nustebau, kaip taip, seniūnas šeimą žino, Socialinės paramos skyriaus vedėja irgi šiuos rajono gyventojus pažįsta ir padėtį žino, o va pagalbos žmonės nesulaukia, pasirodo, reikia biurokratinį mechanizmą paleisti: prašymas, svarstymas, komisijos ir t. t. O leiskite paklausti, kokiu būdu įteikti poniai vedėjai prašymą, kai niekas neapsilanko ir nepaklausia, kokia pagalba reikalinga, nors, pasirodo, kam priklauso, apie esamą padėtį žino. Tik kas iš to? Žino ir nieko nedaro, gal laukia raštiško pakvietimo? Jau ir juokas pro ašaras nebeima. Tik deklaracijose išlieka rūpestis žmogumi, socialinės atskirties mažinimas, pagalba į namus, o tikrovėje va, vos keliolika kilometrų nuo Širvintų centro, o žmogeliai vargsta vargą, o valdininkai jais tikriausiai telepatiniu ar bevieliu būdu rūpinasi. Nebejuokinga.

Rūpestis kitu – valstybinė paslaptis

Taigi, grįžkime prie istorijos vingių toliau. Bet kuris pilietis, pagal patvirtintą 2017 m. sausio 30 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 9-35 „Dėl asmenų aptarnavimo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, parašęs prašymą Savivaldybei per 20 darbo dienų turi gauti atsakymą nesvarbu teigiamą ar neigiamą. Šiuo aprašomu atveju į mano nuneštą ir užregistruotą prašymą birželio 29 d. dėl gyvenimo globos namuose senjoras atsakymo iki šiol dar negavo. Kodėl? Vėl užsuku pas Socialinės paramos skyriaus vedėją teiraudamasi, kas trukdo atlikti tiesiogiai priklausantį darbą? Vedėja nesileido į kalbas paaiškinusi, kad aš nesu šeimos narė ir ji negalinti manęs informuoti, jei kas neaišku, pasiūlė kreiptis į Savivaldybės atstovę spaudai. Tik tiek ir sužinojau. Tiesa, dar prasitarė, kad byla ruošiama. O kokia ir kam ji ruošiama: gyvenimui globos namuose ar pagalbos teikimui namuose – valstybinė paslaptis. Svarsčiau, juk aš neprašiau jokios su šeima susijusios informacijos, tik klausiau, kodėl neatsakoma į žmogaus pateiktą prašymą, galbūt valdininkai užimti, galbūt prašymas pasiklydo savivaldybės koridoriuose ar stalčiuose, o galbūt dar kažkokios objektyvios priežastys. Norėjau būti objektyvi, išklausyti abi puses. Išklausiau per atstovę spaudai.

Kitų rajonų patirtis – svarbiausia atjauta ir skubi pagalba

Kai straipsnis buvo ruošiamas spaudai, sužinojome, jog šiai šeimai pagalba į namus visgi jau pradėta teikti. Ačiū reiktų sakyti seniūnui S. Bankauskui už rūpestį. O atsakymo dėl apgyvendinimo globos namuose iki šiol nesulaukta. Toks mūsų rajono Socialinės paramos skyriuje dirbančiųjų pažiūris į paramos laukiančius privertė pasidomėti, kaip tokie klausimai sprendžiami kituose respublikos rajonų socialinės paramos ir rūpybos skyriuose. Atsitiktiniu atrankos būdu pirmiausia susisiekiau su žemaičiais – Telšiais. Šio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vyriausioji specialistė R. Raginskienė paaiškino, kad savivaldybiniuose globos namuose turi tik 60 vietų, o norinčių kur kas daugiau, tad žmones apgyvendina visuose rajone esančiuose privačiuose globos namuose, perka socialinės globos paslaugas ir kituose rajonuose, pavyzdžiui: Skuode, Kaune, Palangoje, Žemaičių Kalvarijoje ir pan. Asmens (šeimos) siuntimo trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai komisija renkasi 1 arba 2 kartus per mėnesį, o esant reikalui – skubiai. Komisiją sudaro 8 nariai. Kvorumas skelbiamas susirinkus 4 nariams. Senoliai geranoriškai apgyvendinami pagal jų pageidavimus, į bet kuriuos globos namus, bet kuriame rajone. „Eilių apgyvendinimui nėra, nebent tik laukia tie, kurie nori gyventi konkrečiuose globos namuose, o juose tuo metu nėra vietų. Siunčiant naujus gyventojus, globos namų administracija informuojama apie kandidatų sveikatą (pvz.: serga TBC, šizofrenija, senatvine demensija, gulintis ir kt.). Jei globos namai sutinka, prisiima atsakomybę, mes skiriame norinčius tuose namuose gyventi senelius,“ – aiškino R. Raginskienė.

Likau sužavėta žemaičių nuoširdumu ir atjauta pagalbos reikalingiems žmonėms. O kaip pas kaimynus? Teko pasikalbėti su Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičiene. Ukmergiškiai turi savivaldybinius globos namus Deltuvoje ir parapijos globos namus Želvoje. Senoliai apgyvendinami arba savame rajone, arba kur jiems patogiau ir kuriame rajone jie norėtų gyventi, čia jau laisvė jiems pasirinkti. Kiekvienam apgyvendinamam asmeniui pagal poreikį apmokama iki 23 MGL socialinės globos kainos. „Jei pasirinktieji globos namai yra brangesni, jų kaina viršija nustatytą maksimumą, skirtumą turi kompensuoti patys gyventojai arba jų giminaičiai. Prašymus dėl globos skyrimo svarstome kas dvi savaites arba dažniau, priklauso nuo situacijos. Komisija iš 3 asmenų,“ – kalbėjo A. Leonavičienė. Paklausus, o kaip atostogų metu, nes pas mus, Širvintose, tai sudaro ypatingą problemą, vedėja nusijuokė: „Pas mus tokios problemos nebūna. Jei senjorų vaikai išvyksta į užsienį, visus darbus metame į šoną ir sutvarkome dokumentus per savaitę.“

Nuostabu. O kaip tvarkosi tolimesni kaimynai – Jonava? Kalbėjausi su Jonavos r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Useliene. Čia Asmens (šeimos) siuntimo trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai komisiją sudaro 5 asmenys. Posėdžiaujama kartą per mėnesį arba kai yra skubus atvejis. „Tikrai skubame žmonėms į pagalbą. Mūsų darbuotojai nežiūri į savo darbą biurokratiškai, nebūna uždelsimo. Dirba labai jautrūs, nuoširdūs ir savo darbui atsidavę žmonės, tokie kokie ir turi dirbti šiame skyriuje,“ – didžiuodamasi kalbėjo vedėja.

Tokia padėtis trijose apklaustose savivaldybėse. Manau, kad kitose savivaldybėse ta pati padėtis. Gaila, bet pas mus situacija kitokia. O kodėl? Gal ne tokie įstatymai galioja, ar ne tokie specialistai dirba?

Širvintų rajono savivaldybėje tokių „atvejų (…) nėra buvę“

Kaip buvo nurodžiusi Širvintų r. socialinės paramos skyriaus vedėja I. Kananovič, elektroniniu laišku kreipiausi į Savivaldybės atstovę spaudai A. Miliukaitę-Janovskienę:

1. klausimas: „Pagal Širvintų r. savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 1-9 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Širvintų rajone tvarkos aprašo“ patvirtintą Aprašo 28 punktą skiriant ilgalaikės socialinės globos paslaugas, atsižvelgiama į Asmens (šeimos) siuntimo trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai komisijos rekomendacinio pobūdžio siūlymą. Prašome pateikti šios komisijos darbo reglamentą, nuostatus, jos sudarymo principus.“

Tik per du kartus, rugpjūčio 22 d. ir po pakartotino, rugpjūčio 29 d., kreipimosi, nes pateiktas atsakymas buvo su neteisinga nuoroda, sužinojau, kaip turėtų dirbti ir būti sudaryta Asmens (šeimos) siuntimo trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai komisija, kurios nuostatai patvirtinti 2008 m. gegužės 7 d. (jau devynerius metus šios komisijos nuostatai, tvarkos aprašas neatnaujintas) Administracijos direktoriaus įsakymu, numeris nenurodomas. Reiktų pažymėti, kad tiek 2017 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1-9 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Širvintų rajone tvarkos aprašas“, tiek ir pastarosios komisijos nuostatai grindžiami geranoriškumu, nešališkumu, teisingumu, žmogaus noru ir taip toliau, ir panašiai. Deja, tikrovė yra kitokia. Taigi ši komisija, kuri pirmoji svarsto žmogaus prašymą dėl socialinės globos skyrimo, „…teikia Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus (TOKIO SKYRIAUS DABAR JAU NET NEBĖRA) vedėjai pasiūlymus dėl asmenų siuntimo į socialinės globos įstaigas“. Šios komisijos sprendimai tėra rekomendacinio pobūdžio, o va kaip jie priimami, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis, nuostatuose nutylima. Susidaro įspūdis, kad geriausia sprendimo priėmimo kriterijus – patinka nepatinka, savas ar svetimas, o gal dar ir davė nedavė, kas dabar ginčysis. Nebloga landa valdininkų nesąžiningumui. Bet šiame straipsnyje ne apie tai.

2. klausimas: „Pagal 2016 m. gruodžio 10 d. Širvintų r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 9-409 Asmens (šeimos) siuntimo trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai komisiją sudaro trys asmenys: I. Kananovič, A. Blusevičienė ir G. Krupauskienė. Viena iš jų Socialinės paramos skyriaus specialistė, kitą – vedėja. Kodėl vedėja patarinėja pati sau, priimant sprendimą dėl globos skyrimo? Ar neprasilenkiama su protingumo principu ir komisijos funkcijomis?“

Atsakymas trumpas ir paprastas: „Socialinės paramos skyriaus vedėjas Asmens (šeimos) siuntimo trumpalaikei (ilgalaikei) socialinei globai komisijos veikloje dalyvauja vykdydamas Socialinės paramos skyriaus nuostatuose ir jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“

Vadinasi, mes pasitarėm ir aš nusprendžiau, taip logiškai priimami mūsuose sprendimai. Nepakanka to, pagal tų pačių 2008 m. gegužės 7 d. patvirtintų Asmens (šeimos) siuntimo trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai komisijos nuostatų 5 punktą šią komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai, kurių vienas – gydytojas. „Širvio“ žiniomis, nei I. Kananovič (vedėja), nei A. Blusevičienė (specialistė), nei G. Krupauskienė (specialistė) nėra gydytojos, vadinasi, nusižengiama komisijos nuostatams. Darytina išvada, ar teisėti komisijos sprendimai, ar teisėtai buvo skiriamos ar neskiriamos socialinės globos paslaugos? Klausimas Širvintų r. saviavldybės administracijos direktorei.

Žinoma, ar čia rimtas nusižengimas, pasvarstys tūlas skaitytojas. Sutikite, mano galva, visa kas susiję su pažeidžiamu, silpnesniu žmogumi yra labai svarbu, pagaliau juk komisija renkasi ne taip ir retai, bent kartą per mėnesį, tuomet kiek žmonių likimų šioje komisijoje nulemiama.

3. klausimas: „Jei žmogus, kuriam paskirta ilgalaikė socialinė globa, nori pakeisti socialinės globos įstaigą, kokia procedūra, prašome pateikite, kokie teisės aktai tai numato.“

Atsakymas: Norėdamas pakeisti globos įstaigą, žmogus turi pateikti prašymą Savivaldybės administracijai.

Po pakartotinio paklausimo, nes konkrečiai nebuvo atsakyta, sužinojome, kad „Kiekvienas atvejis yra individualus. Teisinio reglamentavimo konkrečiai dėl globos įstaigos keitimo procedūrų nėra. Todėl žmogus, norėdamas keisti globos įstaigą, turėtų kreiptis parašydamas prašymą Savivaldybės administracijai, kuris nagrinėjamas bendra tvarka“.

Va taip, teisinio reglamentavimo nėra, todėl bendra tvarka, o bendra tvarka reiškia kaip nori taip daryk, ar medį, ar griovį, ar žmogų, visi bendra tvarka, nors kiekvienas atvejis ir yra (pati Savivaldybė pripažįsta atsakydama) individualus. Už kiekvieno tokio prašymo pakeisti globos namų įstaigą slypi žmogaus gyvenimas, jo norai, jo draugai, jis pats. Bet ar kam tai svarbu. Taip, svarbu būna tik prieš rinkimus, visi tada pasidarome nežmoniškai svarbūs, brangūs ir vertingi, nes keikvienas turime balsą, kurį atiduodame.

4. klausimas: „Pagal minėtą pirmame klausime Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Širvintų rajone tvarkos aprašą, jo 49 punkte nenurodoma visa informacija, o būtent: laisvos vietos socialinės globos įstaigose, socialinių paslaugų kainos, laukiančių savivaldybės eilėje ilgalaikei globai gauti asmenų skaičius. Kaip tai paaiškintumėte? Iki kada ši informacija bus pateikta interneto svetainėje?“

Atsakymas: Širvintų rajono savivaldybėje ilgalaikės socialinės globos poreikis yra užtikrinamas 100 procentų. Eilių nėra. Socialinių paslaugų kainos, nustatytos Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimais, yra viešos. Tarybos sprendimus galite rasti čia:  http://www.sirvintos.lt/lt/taryba/sprendimai/2086.

Tai va, gerbiamieji skaitytojai, jokių problemų, kaip toje dainoje: „Pas mus viskas puiku, nuostabioji Markize“. Spręskite jūs, ar tikrai taip, ar kiekvienas norintis gali patekti į globos namus ir gauti ilgalaikes ar trumpalaikes socialines globos paslaugas.

5. klausimas: „Ką turėtų daryti asmuo (žmogus redakcijai žinomas), pateikęs prašymą Socialinės paramos skyriui dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų gavimo ir per „Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Širvintų rajone tvarkos apraše“ nustatytą terminą negavęs jokio atsakymo iš Savivaldybės administracijos? Per nustatytą 30 dienų terminą nebuvo atliktas asmens socialinės globos poreikio įvertinimas, vadinasi, nebuvo ir prašomų paslaugų skyrimo. Kas yra atsakingas už tokį neveiklumą?“

Dėmesio, atsakymas vertas milijono: „Atvejų, kad gavus prašymą socialinės globos poreikis nebūtų vertinamas, o sprendimas dėl socialinės globos nebūtų priimtas, nėra buvę.“

Ką ir besakyti, vadinasi, visa tai nuo ko istorija ir šis straipsnis prasidėjo tėra migla, pramanas, nes pagal gautą atsakymą „tokių atvejų nėra buvę“.

Istorijos epilogas: neįvykdytų prašymų dėl socialinės globos – ne vienas ir ne du

Žinoma, lieka apskundimo galimybė, teisybės paieškos, susirašinėjimas su Savivaldybės administracija, kuri vis vengs įvardinti kaltininką, vyriausioji administracinių ginčų komisija, tačiau už viso to yra gyvi žmonės, kuriems pagalbos reikia čia ir dabar, kurie gyvena skursdami ir sirgdami, ar taip elgtųsi savivaldybės klerkai, jei pagalbos reiktų jų artimiesiems, vargu. Eilinis žmogelis lieka vienas, skęstančiųjų gelbėjimas, pačių skęstančiųjų reikalas, juk taip ramiau, pasakei žmogui pusę reikalo esmės, ir lai vaikšto, ieško, paskui kitą dalį tiesos pasakysi ir vėl viskas ratu be pabaigos. Žmogeliui galiausiai atsibosta valdiškas duris varstyti, pagalbos ieškoti ir pasilieka jis su savo bėdomis, mintyse keiksnodamas Lietuvą, valdžią, gyvenimą. O valstybės tarnautojui (kaip skamba TARNAUTOJUI) kas, žmogus nelandžioja po kabinetus – problemos nėra.

Tiesos dėlei reikia paminėti, kad redakcija yra gavusi ne vieną keistai nuskambėjusį atvejį apie tai, kaip sprendžiami įvairūs su socialine globa susiję reikalai. Štai vienas iš daugelio pavyzdžių su tikrais žmonėmis: duktė (redakcijai žinoma pavardė), norėjusi apgyvendinti savo mamą parapijos globos namuose, prašymą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo Savivaldybei pateikė birželio 12 d. Iki liepos 14 d. jokio atsakymo negavo. Moteris raštu kreipėsi į Savivaldybę klausdama, kodėl jai neatsakoma. Po šio kreipimosi, liepos 19 d. sulaukė skambučio ir pranešimo, kad pradedama užvesti byla. Liepos 20 d. pranešta, kokių dokumentų reikia. Asmens (šeimos) siuntimo trumpalaikei ar ilgalaikei socialinei globai komisijos posėdis turėjo vykti liepos 28 d. Skambinusi valdininkė dar priminė, jog reikalinga pateikti mamos sveikatos pažymą. Ją duktė pristatė liepos 27 d., tačiau pasirodė, kad elektroniniu būdu pateikta pažyma komisijai netinkama. Paprašius paaiškinti, kodėl netinka tokia forma pateikta pažyma ir atsakymą pateikti raštu, o dar paskambinus mamą gydančiai gydytojai, komisijai pažyma jau tiko, ją pridėjo prie bylos. Tuomet vėl sekė pertrauka, ilgiausias delsimas, nes buvo aiškinama jog sprendimas ne visų komisijos narių pasirašytas, jie atostogauja. Taip tęsėsi tol, kol mamai jau nebereikėjo jokių namų šioje žemėje. Ką bepridėti prie tokio pasakojimo, tik palinkėti ir toliau taip sėkmingai Širvintų SOCIALINĖS sferos tarnautojams užimti šiltas, ramias vietas kabinetuose, atsitvėrus biurokratinėmis tvoromis. Tik ar tam įkurtas SOCIALINĖS PARAMOS skyrius? Ar jam tinka būti šaltam, stokojančiam žmogiškumo, pagalbos silpnesniam? Gal reiktų pervadinti į kokį Socialinio abejingumo ir nejautros skyrių? Neužmirškime, kad viskas grįžta bumerangu. To tikrai nelinkime. O istorijos tęsinys artimiausiuose laikraščio numeriuose.

Vaizdo įrašo autorius A. Bagočiūnienė

Žino, bet nieko nedaro Pirmieji į „Širvio“ redakciją paskambinusio vyro žodžiai buvo: „Skambinu, nes tikiuosi, kad padėsite. Nežinau, ką daryti…“ O, pasirodo, žmogui tikrai bėda. Nors ši vasara labai lietinga...