Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  gruodžio 13 d. laikraščio „Širvis“ 48-ame šių metų numeryje

Skaitau pensininko pasakojimą apie tai, kad, norėdamas gauti dukterų iš užjūrio šventėms atsiųstas pinigines perlaidas, turės keliauti per pusę Lietuvos, virš poros šimtų kilometrų sukarti. Nes „Lietuvos paštas“ pradėjo dirbti mūsų „labui“ ir perlaidas gali išmokėti tik nacionaline valiuta – eurais. O dukros iš užjūrio atsiuntė, kaip supratau, dolerių. Taigi, keliauk, senoli, jei nori pinigėlių, mes niekuo negalim padėti, nors ir dirbam jūsų labui.

Palyginti su minėto pensininko rūpesčiais, maniškiai atrodo visai nerimti. Juk man, kad atsiimčiau banko mokėjimo kortelę, teks keliauti tik iki gretimo rajono, vos tris dešimtis kilometrų įveikti. Vieni niekai, pasakytų tasai pensininkas. Bet man nemenkas rūpestis. Bandau išsisukti: rašau laiškelį į banką, klausiu, gal gali man persiųsti kortelę paštu? „Jokių problemų, – atsako man. – Jei tik naudojatės elektronine bankininkyste ir galite per ją pateikti prašymą.“

Ir vėl sėdžiu „baloj“ – neturiu aš tos bankininkystės. Taip, juokitės iš manęs, vadinkite atsilikėle, bet taip jau yra, elektroninėmis banko paslaugomis nesinaudoju. Štai ir atpildas – teks kulniuoti į artimiausią banko skyrių, esantį „tik“ už trijų dešimčių kilometrų, ir pasiimti savąją kortelę. Ir visi bus laimingi. Bankas, nes suteikė man paslaugą ir eilinį kartą padirbėjo kliento „labui“. Ir aš, nes turėsiu kortelę ir artimiausius keletą metų būsiu rami.

Viskas taip ir įvyko, atsiėmiau aš tą kortelę. Teko pasisamdyti transportą, nes visuomeniniu naudotis jau nebegaliu, sveikata nebe ta. Bet tai jau mano problemos. Kortelė jau kišenėje, bet mintys vis galvos nepalieka: kodėl iš tokios menkos problemos „gimdoma“ didelė? Kodėl užsisakyti atsiuntimą paštu galiu tik per elektroninę bankininkystę? Jaunimas man paaiškino: „Viskas tavo pačios labui.“ Bankas turi būti garantuotas, kad kortelė tikrai pateks į tavo rankas. Na taip, mano elektroninį paštą, iš kurio siunčiau bankui užklausą ir telefoną, kuriuo gavau banko pranešimą apie paruoštą kortelę, galėjo užgrobti teroristai, mafija ir telefoniniai sukčiai. Saugi liko tik elektroninė bankininkystė, tik ji užtikrins mano kortelės saugumą. Beje, vienam širvintiškiui su tuo paties banko tokia pačia kortele įvyko dar smagesnė istorija. Žmogelis nuvažiavo į banką užsisakyti kortelės. O grįžo namo su elektroninės bankininkystės sutartimi ir nurodymu užsisakyti kortelę elektroniniu būdu. Žmogelis neturi nei kompiuterio, nei jo valdymo pradmenų ir toji bankininkystė jam visiškai nereikalinga. Bet ji jam duota – jo paties „labui“. Nes visi bankai dirba tik klientų labui ir tik norėdami palengvinti jiems gyvenimą. Ir „lengvina“ kaip įmanydami.

Dauguma širvintiškių džiaugiasi sugrįžusia Migracijos tarnybos paslauga. Kad ir kartą per savaitę, kad ir kartais reikia pastovėti eilėje nuo pirmo iki trečio aukšto, bet važiuoti niekur toli nereikia. Mano draugė klausia, ar galėtų ir bankai panašiai elgtis? Ar galėtų bent kartą per savaitę užsukti koksai vadybininkas, pakonsultuoti, juk įvairių klausimų iškyla. Ir tas pačias korteles išduoti ir elektroninę bankininkystę norintiems užsakyti. Ar tai būtų per didelė prabanga? Tikriausiai ne. Bet tai jau būtų per daug veiklos klientų labui.

Kai pasižiūriu kokį vakarietišką filmą, tai vis stebiuosi: kelių šimtų gyventojų miestelyje neretai net kelių bankų skyriai veikia. O čia rajono centras liko be bankų paslaugų. Ar pas juos taip tik filmuose būna, ar pas mus kažkas ne taip? Gal ir ne taip, bet vis tiek klientų, ir tik jų, labui. Lauksime tęsinio, juk negali būti, kad nauji metai neatneštų naujovių bankininkystėje.

Straipsnis buvo išspausdintas  gruodžio 13 d. laikraščio „Širvis“ 48-ame šių metų numeryje Skaitau pensininko pasakojimą apie tai, kad, norėdamas gauti dukterų iš užjūrio šventėms atsiųstas pinigines perlaidas, turės keliauti per pusę...