Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 1 d. laikraščio „Širvis“ 9-ame šių metų numeryje.

Bendraujant su rajono gyventojais, susidarė keistokas įspūdis: seniai mūsų rajone begyvenantys, širvintiškiais laikomi, o kai pabendrauji, geriau susipažįsti – pasirodo, ne vietiniai. Tikriausiai „gryni“ širvintiškiai darbuojasi kitur, o čia įsikūrė „atvykėliai“. Tokie mano pastebėjimai ir vėl pasitvirtino, kai telefonu pakviesta susitikti pokalbiui iš arčiau susipažinau su Bronislovu Vošteriu. Greit bus keturiasdešimt metų, kai Vošterių šeima įsikūrė Bagaslaviškyje ir jau tapo vietiniais, o juk tai Biržų ir Rokiškio žemės vaikai.

Bronislovas gimė Juodupės seniūnijoje, anksti neteko tėtės. Tad paaugliui teko ne tik sėdėti prie knygų, tačiau jaunam visur užtekdavo laiko: spėdavo ir tautinių šokių kolektyve dalyvauti, ir būti mamos didžiuoju padėjėju: šienauti, arti, derlių nuimti, o mama buvo puikiausia audėja, tad jai reikėjo linų. O kol iš gražiųjų linelių atsiras lininis siūlas – gausybės triūso reikalaujantis darbas. Tačiau reikėjo ne vien lininių siūlų, bet ir aliejaus. Visus lino auginimo, jo apdorojimo darbus bei panaudojimą buityje Bronislovas matė nuo ankstyvos jaunystės. Gal todėl šie augalai taip artimi juodupiečio sielai. Baigęs mokslus, Bronislovas pradėjo dirbti agronomu Biržų rajone. Kai esi tikras savo teisumu, atsakingas, suprantantis ir žinantis, jog reikia tvarkytis pagal esamas sąlygas, o ne pagal nurodymus iš viršaus, ne visada tinki „teisingajai“ rajono valdžiai. Nenorėdamas veltis į nesutarimus su rajono vadovais, o be to jau ir vaikai pradėjo studijuoti Vilniuje, dalis giminių taip pat gyveno sostinėje, sumanė Vošterių šeima keltis arčiau savųjų, net ir darbo bei gyvenamoji vieta buvo aptarta su Vilniaus šiltnamių kombinato direktoriumi. Tačiau, kai pasiūlė žemės ūkio specialistui dirbti Bagaslaviškio kolūkyje, nugalėjo kolūkio plotų erdvė, tai ne „popierinis“ ar tik uždaroje patalpoje darbas. Taip nelabai planuotai Vošteriai atsidūrė Širvintų rajone. Čia prigijo ir, man atrodo, nesigaili. Dabar į Biržus ar Rokiškį vyksta tik pasisvečiuoti. O giminaičiai iš ten ir net iš Latvijos atvažiuoja į Bagaslaviškį. Tačiau yra skirtumas tarp atvykimo tikslų: bagaslaviškiečiai į savo gimtinę vyksta aplankyti savųjų, o anie čia su reikalais – įsigyti Bronislovo auginamos produkcijos.

Iki ūkininkavimo pradžios dar buvo bandymų užsiimti kitokiu verslu, bet agronomą šaukė žemė, niekur nedingsi – pasidavė prigimties šauksmui, persikėlė savo žemelę iš Rokiškio į Bagaslaviškį. Pradžioje gal ir pakako persikeltos žemės, tačiau dabar, kai yra pagalbininkas sūnėnas, teko papildomai nuomotis. Šiuo metu Bronislovas su sūnėnu tvarko 250 ha. Sakau, tvarkosi Bronislovas, o juk technika daugiausia dirba sūnėnas Mindaugas ir samdomi pagalbininkai. Žmona Janina – finansininkė, raštvedė, žodžiu, kanceliarijos darbuotoja. Bronislovui gi tenka rūpintis visais organizaciniais reikalais: prekių pristatymu į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį – iš viso apie dvidešimt penkias vietas. O kur dar etikečių , įvairios taros užsakymai – reikalų gana daug. Man besikalbant su Vošteriu netilo skambučiai: skambino iš Jonavos, moteris teiravosi, kaip atvažiuoti iki Bagaslaviškio, nes vyrui reikia čia gaminamo tepalo, skambino iš Akmenės, teiravosi, ar gali sėmenų aliejaus gauti kur nors arčiau, kad netektų važiuoti į Širvintų kraštą, skambino iš Vilniaus ir dar iš kažkur, o čia aš trukdau darbų organizatorių savo nelabai kompetentingais klausimais, bet ponas Bronislovas kantrus, smulkiai aiškina sėmenų naudą žmogaus organizmui. Apie linus, rapsus, jų panaudojimą ir poveikį Vošteris gali kalbėt daug ir įdomiai, kad tik būtų klausytojas. Supratau, tai tiesiog įsimylėjęs savo darbą ir auginamą produkciją žmogus. Nepaisydamas didelio užimtumo, man aiškino ir rodė lentelę apie riebalų rūgščių kiekį kai kurių augalų aliejuje, atkreipiau dėmesį tik į tai, jog perkamose žuvų taukų dėžutėse „Omega 3“ yra tiek, kiek viename šaukšte sėmenų aliejaus. Sėmenų aliejuje esančios biologiškai aktyvios medžiagos stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą, greitina raumenų atsistatymą po mankštos, suteikia organizmui daug energijos bei padidina ištvermingumą; greitina sveikimo procesą ir gerina savijautą liesėjant, t. y. stimuliuoja riebalų deginimą ir greitina metabolizmo procesus; gerina kalcio absorbaciją, katalizuoja insulino veikimą, greitina sumušimų gijimą, stiprina nagus, gerina regėjimą, spalvų skyrimą bei kepenų funkciją; gali sustabdyti kai kurių formų auglių vystymąsi ir lengvinti astmos ligos eigą. Sėmenų aliejus – nepakeičiamų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų, fosfolipidų, fitosterolų, natūralių antioksidantų, mineralinių medžiagų bei kitų biologiškai aktyvių komponentų šaltinis, turintis neabejotinos naudos žmogaus organizmui. Pagal mokslininkės Dainoros Gruzdienės teiginius, sėmenų aliejaus riebalų rūgštys kaip magnetas pritraukia gyvybę palaikantį deguonį ir sulaiko jį ląstelių sienelėse, apsaugodamos jas nuo išorės kenkėjų: virusų, bakterijų bei cheminių teršalų ir paskirsto jį po visą organizmą. Be šių rūgščių žmogus uždustų, nors aplink deguonies būtų apsčiai. Kartu su 1 g polinesočiųjų riebalų rūgščių įsisavinama 5 g vitamino E. Tiek vitaminai, tiek mineralinės medžiagos atlieka ne tik fiziologinę, bet ir apsauginę funkcijas. Linų sėmenyse esantys vitaminai bei mineralai bus pateikti lentelėje, kuria spausdinsime kitame numeryje.

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 1 d. laikraščio „Širvis“ 9-ame šių metų numeryje. Bendraujant su rajono gyventojais, susidarė keistokas įspūdis: seniai mūsų rajone begyvenantys, širvintiškiais laikomi, o kai pabendrauji, geriau susipažįsti –...