Pasidalink per Facebook!

Žinote ką, mielieji mano, ėgi pavasarėlis ne už kalnų. Jau ir saulelė karts nuo karto linksmiau pro debesėlį žvilgtelna į vargų spaudžiamą žemelę. Žinoma, anokie čia vargai, pasakysite: sotūs, laimingi, šiltai apsirengę, karaliaujam ir vargo nematom. Sutinku, mielieji, sutinku. Iš tikrųjų ir laimingi, ir sotūs esam, bet mažoka tam žmogui, norisi daugiau, norisi dangų pasiekti, norisi… Oi per daug įsibėgėjau, užsimiršau, dovanokite. Taigi, pavasarėlis, paukščiukai, žolytė, o pavasaris nusimato ankstyvas, tai ne vienas ženklas gamtoje rodo: anava, kurmiai rausiasi, kasasi po žeme, reiškia įšalo nėra ir nebus, sliekai jau žemės paviršiumi ritinėjasi, o paukščiai pavasarines giesmeles gieda. Jau iš seno žmogus matė ir suprato ženklus, ir sugebėjo juos paaiškinti. Nereikėjo jam nei kokio interneto, nei kokių horoskopų. Matai, kad vakare dangus raudonas, lauk rytojaus dieną vėjo, o rasos ryte nėra ant žolės, žinokis, kad dieną lis. Taip ir gyveno, ir vargelį vargo, ir nesiskundė. Ir užėjo man į galvą mintis, o gal galima būtų visokių ženklų mūsų karalystėje paieškoti ir apie ateitį paprognozuoti. Toks savotiškas politinių ir ne tik reiškinių įžvelgimas, visuomeninio žiniuonio statuso suteikimas. Girdžiu nepatenkintus ir sunkiai mane suprantančių asmenybių dūsavimus: kiek galima? Ogi ašai taip pasakysiu, galima negalima, tai jums ne kokis vaikiškas valgoma – nevalgoma žaidimas. Čia rimti reikalai. Mielai su kokiu tokiu politikos analitiku padiskutuočiau ir galimumą ar ne bendrą surastume, o šią dieną yra kaip yra. Visi galime pasireikšti ir savo požiūriu į gyvenimą pasidalinti. (Pasijutau kaip kokis klebonėlis per pamokslą į parapijiečius prabilęs). Taigi grįžkime prie tosios išganingosios minties apie ženklų įžvelgimą. Sakau ašai, kad ženklų aplinkui apstu, tik mažai kreipiame į juos dėmesį arba visai nekreipiame. Na sakykime, toks nemenkas ženklas, pradėtos ir sustojusios baseino-sporto centro statybos. Naujai atvykusiam – ženklas, kad miestas auga, klesti, valdžia (o mes žinome, kad tai mūsų valdovė skaidriausioji) savo piliečiais (o mes žinome, kad varguoliais) rūpinasi. O mes, matydami tuos griaučius, riogsančius jau ne taip ir trumpai, žinome ir suprantame, kad pinigai baigėsi, firma subankrutavo, į baseiną vandens nebeprilaša. Kada sveiką gyvenseną propaguosime sporto centre – neaišku. Va jums ženklas, va jums ir jojo reikšmė.

Visi žinome, ką reiškia, neduok Dieve, valdovės skaidriausiosios rūstybę užsitraukti arba jajai paprieštarauti, todėl niekas to ir nedaro. O jau apie tuos išskirtinius atvejus, kurie kaip Pilėnuose „susidegino“, po šimtmečių gal dainas sudės istorijos žinovai.

Ašai labai daug ženklų, ypač pastaruoju metu, per televiziją matau. Vis kažkaip mūsų valdovę skaidriausiąją rodo ir rodo, tai per vieną, tai per kitą kanalą. Ženklas, tiesiog ženklų virtinė, vos ne dokumentinis filmas. O jums nekyla, mielieji mano, klausimas „Kodėl“? Sakau, kad ženklų ir sutapimų šiaip sau nebūna. Jei šauki, vadinasi, turi girdėtis aidas arba kam rėkti nesitikint atsako? Jei beldi, tikiesi, kad bus atidaryta, anaip krumplių gailėtum. Taigi, sakykite, mielieji mano, jei rodo ir dažnokai, vadinasi, eina garsas ir vaizdas per pasaulį, o kam to reikia? Ogi tam, kad žmonės pažintų, kad apie daromus arba planuojamus (nepadarytus irgi) darbus girdėtų ir galvoti imtų: „Matai, visai gerai sekasi, susitvarko arba ne.“ Tęsiant mano išvedžiojimus, kaip ne kurie pasakytų: „Darytina išvada, kad to ne šiaip sau siekiama.“ Kiek mano galvelė neša, su gyvenimiškos patirties bagažu, čia jau kvepia rinkimais Seiman. Taip sakant, kaip pasiklosi, taip ir turėsi. Kuo anksčiau tave ims pažinti ir žinoti, tuo daugiau šansų, kad balsų gausi su kaupu. O kuo balsų daugiau gausi, tuo aukščiau rinkiminiame sąraše sėdėsi, o …ir taip toliau, ir taip toliau. O mes, mielieji mano, liksime prie tų savo griuvėsių, tiksliau statybų, tilto per marias, aikštės su griuvusia ir atstatyta estrada, stadionu priduotai nepriduotu ir be savo valdovės skaidriausiosios. Žinoma, viena kregždė dar ne pavasaris, o ir vištai uodegą pasitaiko įsidilginti, bet va prognozės nekokios, gerai, kad bent pavasaris ateis nežiūrėdamas jokių ženklų ar prognozių. Sužaliuos medžiai, prasikals žolytė, paslėpdama žmogaus pradėtų ir nebaigtų darbų ženklus, ir tikrai gyvenimas nesustos.

Saulėto, šviesaus ir nevėjuoto vasario! Jūsų Varpininkas

Žinote ką, mielieji mano, ėgi pavasarėlis ne už kalnų. Jau ir saulelė karts nuo karto linksmiau pro debesėlį žvilgtelna į vargų spaudžiamą žemelę. Žinoma, anokie čia vargai, pasakysite: sotūs, laimingi,...