Naujausios žinios

Žmonės, nežinantieji istorijos, visada lieka vaikais

„Širvio“ redakcija

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų kovo 16 d. laikraščio „Širvis“  11-ame numeryje.

„Širvio“ redakcija gavo sveikinimą Kovo 11-osios proga, kuris ir paskatino šio straipsnio atsiradimą.

„Kasdienė akistata su viskuo nepatenkinta ir vis burnojančia tamsa perša tikėjimą, kad jau nebebus Baltijos kelių ir Laisvės laužų. Kad nereikėjo nė Kovo 11-osios…“

Ar netiesa čia parašyta? Gal iš tikrųjų nereikėjo tų visų akcijų ir kelių? Pasižiūrėkime, kaip gyvename, kokias vertybes propaguojame, kaip mes švenčiame valstybines šventes.

Vos ne kasdien, o gal ir dar dažniau, skundžiamės, kaip dabar bloga gyventi, kaip sunku gyventi, kokie esame vargšai, kokia niekam tikusi valdžia. Ir taip diena iš dienos. Žinoma, ne visi taip murma, bet didžioji dalis tikrai. O kaip yra iš tikrųjų? O iš tikrųjų tereikia pasižiūrėti į parduotuves su gausybe prekių ir nemažesne gausybe pirkėjų, į gatves su automobilių spūstimis, į laisvai užsienin vykstančius apsipirkti. Ar būdavo taip anksčiau, ar taip elgtis galėjome? Tikrai ne. Viso šito tiesiog nebuvo. Aiškiai žinojai, kad vadinamos šlapios dešros gausi nusipirkti (jei užteks) pirmadienį arba ketvirtadienį atstovėjęs ilgą eilę parduotuvėje, kad apie nuosavą automobilį galėjai pasvajoti, kol sulaukdavai paskiros, o užsienin išlėkti, tik svajonėse. Maišyk, kad nori, buvusios Sąjungos platybes.

Ar buvo lengviau smetoninei Lietuvai? Ar buvo lengviau ikismetoninei Lietuvai? Ar būtų šiandien Lietuva, jei ne J. Basanavičiaus „Aušra“ ar V. Kudirkos „Varpas“? Bet palaukite, čia vėl norėtųsi klustelti, kas tas Basanavičius, „Aušra“, Kudirka, „Varpas“? Sakote, savaime aišku. Norėtųsi taip galvoti, deja, pasižiūrėjus televizijos laidą „Klausimėlis“, kai žmonių buvo klausiama kas yra Kovo 11-oji? Kuo ši data skiriasi nuo Vasario 16-osios? Teko įsitikinti, kad daug Lietuvos gyventojų nežino, neskiria šių datų ir nemato nieko baisaus. Tiesą pasakius, žiūrint į pagyvenusias moteris, vyrus, į jaunus žmones, kurie aiškindavo, kad tai pavasario lygiadienio švietė, arba, kad darbo žmonių šventė, buvo graudžiai liūdna. Pirmojo „Aušros“ numerio, pasirodžiusio 1883 m. balandžio mėnesį, pratarmės pradžioje pateiktas senas romėnų posakis: „Homines historiarum ignari semper sunt pueri“ – „Žmonės, nežinantieji istorijos, visada lieka vaikais“. Jau tuomet, beveik prieš pusantro šimto metų, tamsiai, neraštingai visuomenei buvo aiškinama apie savos istorijos pažinimą. Mes gi, pasirodo, taip ir likome vaikais neišmanėliais, kuriems nėra svarbus Tėvynės likimas, jos istorija. Nežinantys artimos (jau nekalbame apie tolimą) istorijos lieka per maži, kad suprastų, kaip ir kodėl reikia branginti tėviškę ir ją saugoti. Kaip reikia švęsti, minėti valstybines šventes, kad jaustumeisi tikru savo Tėvynės gyventoju.

O kam būti savo Tėvynės patriotu? Va, Kovo 11-oji laisva diena, išeiginė, vadinasi, važiuojam į Lenkiją pigesnės dešros, mėsos, miltų ar cukraus. Kokia čia dar šventė, baikit juokus. Va, apsipirksime pigiai ir valio. Liūdna ir darosi neramu dėl savo krašto ateities. Negi dvidešimt pirmame amžiuje tapome tokiais materialistais, kad viską galime parduoti, iškeisti nesusimąstydami, kokias vertybes prarandame. Jonas Basanavičius rašė: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia!” Oi, kaip dar gajūs mūsuose per penkiasdešimt metų puoselėti sovietiniai reliktai. Kaip dar ilgai to nesusivoksime ir nemėginsime atsikratyti?

„Tačiau ateina toji diena, kai prisidedame dar vienus laisvės metus. Apgintus, išsaugotus, išpuoselėtus. Ir tų metų niekada neturi būti per daug. Kaip ir mūsų pastangų siekti šviesos ir tiesos. Šiandien. Kasdien. Į dar vieną Kovo 11-ąją! Švęskime Laisvę!“ – sakoma tame pačiame sveikinime. Vilties yra. Mūsų viltis – tie laisvės vaikai, kurie jau nepažino apsimestinio ir melagingo gyvenimo, kurie yra pajutę tikros laisvės vėjo gūsį, kurie žino, kaip ir kam reikia švęsti valstybines šventes. Būkime linksmesni, turėkime optimizmo, mylėkime vieni kitus, mylėkime savo Tėvynę Lietuvą.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*