Naujausios žinios

Žuvis pūva nuo galvos, o specialistai nuo vadovo

Šiame straipsnyje tikrai nekalbėsiu apie sugedusią žuvį. Stintomis turgelyje nekvepia. Aptarsiu kiek aktualesnę temą. Savivaldybės įstaigas, ten dirbančias specialistes, darbuotojas bei jų vadovus.

Išmanūs buvo mūsų senoliai ir įvairias gyvenimiškas situacijas įvilkdavo į gražius posakius. Kad štai ir šis: „Žuvis genda nuo galvos“, kiek daug pasako.

Kai buvau jaunesnė, vis galvojau, kodėl Savivaldybėje sėdi tokie niūrūs ir į atvykusį iš aukšto žvelgiantys specialistai. Pagalvodavau, gal iš ties aš kvailesnė, mažiau suprantanti ir išmananti. Bet mintis vydavo mintį ir vėl mąstydavau, o ne tam jie čia pasodinti, kad mane mandagiai pasitiktų, padėtų, išaiškintų ir maloniai išlydėtų. Deja, deja… Tik tokių specialistų savivaldybėje ar jos pavaldžiose įstaigose prisimenu vos kelis. Kiti gi į eilinį žmogelį kreipėsi pakeltu tonu, įsakmiai kvosdami, ko gi jis čia apskritai trina grindų linoleumą.

Praėjusią savaitę staiga atėjo į galvą nušvitimas, kodėl taip yra ir jau trečią dešimtmetį, mano gyvenimo šiame rajone, mažai kas keičiasi. Nušvitimas atėjo tada, kai viename susitikime teko pabendrauti su viena rajono ponia, kuri priklauso teisingai kompanijai, nes dabar neaišku, ar tos kompanijos nariai priklauso partijai, ar komitetui, ar iškart abiem dariniams. Ši ponia per ketverius paskutinius metus pakeitė ne vieną postą ar postelį. Trumpai buvo prisėdusi ant seniūno kėdės. Ne be mano pagalbos paaiškėjus, kad kėdė užimta pažeidus Lietuvoje galiojančius teisės aktus, buvo pasodinta kiton kėdėn Savivaldybėje, o galiausiai nutūpė į matyt tai poniai pačią minkščiausią bei patogiausią kėdę, atitinkančią jos fizinius bei intelektinius sugebėjimus. Tik aš vis leidžiu sau suabejoti, ar tai tiesa.

Ponia atėjo į susitikimą su žmonėmis, kuriems jos vadovaujama įstaiga turi teikti visokeriopą pagalbą bei juos gerbti, tausoti ir gausinti jų skaičių. Rodos, tiek Lietuvoje įstaigų jau prikurta, kad žmogui lengviau būtų gyventi. Dar, pasirodo, maža. Štai neseniai įkūrė dar vieną, kuri turi padėt žmogui sunkią akimirką, jį padrąsint bei paremti. Būtent tokiai įstaigai ponia vadovauja šiuo metu. Deja deja… Vėl liaudies išmintis sukasi galvoje: „pasvajok ir praeis“ arba „norėjome kaip geriau, o gavosi kaip visada“. Esu įsiutusi ir tuo jausmu dalinuosi su jumis. Tame susitikime dalyvavau ir aš. O įsiutino mane būtent ta ponia, kuri, tapusi įstaigos, apie kurią nė žalio supratimo neturi, direktore, pasijuto sėdinti šalia dievų. Ir tai rašau ne perkeltine prasmę.

Į žmones ta ponia, su kuriais turi dirbti ir kuriems pagal tos įstaigos veiklos aprašą (galimai ši ponia net akyse jo nėra mačiusi) turėtų teikti pagalbą, žiūrėjo kaip į „menkystas“ iš aukšto su panieka. Klausydamasi jų, ponia paniekinamai vis raukė lūpas ir svaidė menkinančius žvilgsnius.

Suprasti gestų ir veido mimikos kalbą kartais pravartu. Bet ne mano aprašomoje situacijoje. Tokia ponios laikysena, aukštai iškėlus galvą ir po kiekvienos priešais sėdinčių žmonių išsakytos frazės suraukiamos lūpos, išvedė mane iš pusiausvyros ir aš galimai netaktiškai paklausiau, kodėl ji tas lūpas taip vis rauko. Išdrįsau net pademonstruoti.

Na, žinoma, buvau apkaltinta įžeidimu. Tebūnie, nesikratau kaltės, bet ir neatgailauju. Rezultatas buvo pasiektas – lūpos jau nebesusitraukinėjo.

Va tik visą tą dieną galvoje kirbėjo klausimas, ar direktoriumi UAB samdytų apie to UAB veiklą nieko neišmanantį asmenį? Manau – ne. Kodėl tada Savivaldybė švaisto pinigus ir samdo tokį, kuriam net neįdomu, ką įstaiga turi nuveikti ir ko ne, kokių rezultatų siekti, o ko atsisakyti? Ar jau kada nors bepasitikėsiu įstaiga, kurios vadovas nuvertina žmones, jų akivaizdoje elgiasi menkinančiai bei provokuojančiai. O paprašytas atsakyti į konkrečius klausimus, užima puolančiojo poziciją ir išsako padrikas bei neargumentuotas frazes.

Ko gali išmokti specialistai stebėdami savo vadovą? Manau, iš tokio vadovo išmoks arogancijos, pasipūtimo, tuštybės bei paniekos ateinantiems į šią įstaigą prašyti pagalbos žmonėms. Kokių rezultatų siekia tada ši įstaiga? Paklusniai bučiuoti maitintojo ranką ar įgyvendinti savo veiklos nuostatuose užsibrėžtus tikslus? Kokios kokybės paslaugų sulauksime mes, kurių gerovei kuriamos papildomos kėdės?

Sąmoningai neįvardinsiu tos įstaigos, nes tikiu, kad ne vienam skaitančiam bent kartą teko susidurti su tokia ponia-direktore ir tokios direktorės vadovaujamu personalu. Esu įsitikinusi, kad ir pagalbos nesulaukė, ir prisiminimai apie tokį susitikimą ilgai neišdilo.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*