Žvaigždės kartais krenta
Liūdna man ši savaitė, mielieji, ir ne tik todėl, kad Didžioji savaitė ir Gavėnios pabaiga. Taip energingai praeitą kartą džiaugiausi mūsų valdovės sutiktuvių organizavimu ir visai pamiršau, kad mūsų valdovės skaisčiausiosios komandoje kai kam buvo dienos suskaičiuotos. Įsivaizduokite tiktai, kaip reikėjo jaustis mūsų visų mylimai vicei ir kitai pavaduojančiajai, kai organizuojamos šventės, sutiktuvės, planuojami nauji darbai, prisiekė nauja mūsų Taryba. O jos vargšelės lyg visų užmirštos ir niekam nebereikalingos kalėdinės eglutės, nubirusiais spygliais, bus pamestos ir paliktos. Kokia žiauri lemtis – spindėti tik ketverius metelius, o paskui iš, aukštybių krentant, užgesti ir tapti pilka mase, tokia žemiškai paprasta, kaip mes visi. Žinoma, yra ir kitas kelias, reikia būti tokiai kaip mūsų valdovė, arba, kalbant paprastai, ją perspjauti, ale kuri gi iš jų tokia – anei viena, anei kita. „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus…“ – plyšavo mano jaunystėje estrados žvaigždės. Tai vat ir mūsų mergičkoms nebus mėlyno dangaus. Pagaliau kas jos tokios bėra, kad kėsintųsi į mūsų skaidriausiosios valdovės karūną. Be šansų. Nesitikėkite, mielosios, tokios lemties, geriau susirinkite savo žaislus ir skriskite kur akys mato, kur širdys trokšta. Suprantama, kad pripratimas nėra gerai. Bus sunku, po ketverių metelių sočios valdiškos duonelės ir nevisada pelnytų priedų prie nemažos algos, gyventi kaip visiems mirtingiesiems rinkėjams. Nieko, girdėjau, per televizorių anądien gydytojas porino, kad badavimas yra labai naudingas organizmui, o čia dar plius moteriškės, kurios motyvuos save naujomis kūno linijomis, nes kartais atrodydavo, kad tos linijos prapuolusios. Na, bet ne apie tą grožį ašai, tiksliau ir apie grožį, bet tik vidinį.
Mintijau sau šakę pavasarinio mėšlakračio apžergęs, kur vicė pasidės dabar. Savotiškai jos moteriškas grožis, vidinis, žinoma, man buvo tapęs etalonu. Na kap vienoje vicėje galėjo tiek daug sutilpti: ir visapusiškas visų palaikymas, ir bendradarbiavimas su visais ir dėl visų, ir rūpestis visais, ir stiprybė dėl visų. Tik pagalvokite, nepaisydama įvairių negandų, kurios ją persekiojo, ji išliko drąsi ir dirbo, dirbo, kol … Oi netaip. Ji dirbo pirmiausia mūsų karalystės žmonėms ir jų labui. Na, o jei yra pirmiausia, tai turi būti ir antriausia, tikriausiai antriausia ir dėl savęs stengėsi, dėl šeimyninės laimės, darnos, tarpusavio supratimo, nes tik taip, josios supratimu, ir darbuose geriau seksis. Sakau gi, tikras etalonas, tik kur jinai dabar pasidės, mumis visais taip rūpinosi, tikriausiai ne vienas josios rūpestį ir globą jautė savo kailiu. Juk kaip antrasis asmuo po valdovės tavimi rūpinasi, turi jausti kiekvienas, todėl siūlyčiau skelbti bent jau trijų dienų gedulą, nes ar atsiras vertesnis į vicės vietą? Bent jau taip suprastume, ko netekome – TOOKIO žmogaus, drįsčiau sakyti – vos ne motinos Teresės…
Kaip dažniausiai nutinka, visas mano kortas sumaišo mano Pranutė, kad ją kur. Pamačiusi mane pasirėmusi ant šakės vidury daržo, tuoj sumojo, kad ašai jau kažką mintiju. Kai pasidalinau savo įžvalgomis ir gedulinėmis nuotaikomis, jinai man kad trinktels niuksą į paširdžius ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. „Oi tu, žipone, mano amžiną atilsio vyrelio, juk valdovė savų nepalieka ant ledo. Jei geras buvai, o jau vicę visapusiško paklusnumo ir nuolankumo valdovei etalonu gali laikyti, bus priglausta ir pamaitinta iš josios pačios rankų“, – ir nuėjo savaisiais kumpiais linguodama. Taip išeitų, kad tikriausiai matysim mes jąją, vicę, tik be vicės karūnos kokioje nors struktūroje, ką nors beveikiančią ir kuo nors besirūpinančia pirmiausia ir antriausia. Žinoma, jei tokios naujienos šviečia, tai ir būsimos šventės bus linksmesnės ir vilties pilnesnės. Gal ir gerai ta mano Pranciška porina, kad savųjų valdovė nepalieka, jau ta kita pavaduotoja, tikriausiai ilgam ilgam laikui tapo nepamainoma ligoninės galva. Va irgi, nuolankumo ir paklusnumo pavyzdys. Nesvarbu, kaip tau, svarbiausia kaip tu. Taigi, mielieji, mylėkime vieni kitus, švieskime viltimi ir mums galbūt bus atlyginta, jei ne šiame, tai kitame gyvenime tikrai.
Viltimi nušvitęs jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą