Naujausios žinios

Kviečiame į Mokytojų gatvę

Valda Patinskienė

Asociatyvi nuotrauka iš bernardinai.lt
Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų kovo 16 d. laikraščio „Širvis“  11-ame numeryje.

Na štai, atrodė ilga, plati gatvė, joje gyvena daug mokytojų šeimų, bet kaip bebūtų gaila, ji pasibaigė. Aplankytos Janinos Garbatavičienės, Martos Valickienės, Alfonsos Bartešienės, Nijolės Miliauskaitės, Emilijos Meliūkštienės, Albinos Paliukėnienės, Evelinos Stankevičienės šeimos. Visur buvo malonu lankytis, pabendrauti su inteligentais, išklausyti jų minčių ir prisiminimų. Kai pati lankiau mokyklą, dauguma iš kalbintų mokytojų tada dirbo. Tad buvo labai malonu prisiminti, kaip tais „senais“ laikais mokė, kokius kėlė reikalavimus mokytojams ir mokiniams. Kaip mokytoja M. Valickienė pasakojo, kiekvieną šeštadienio vakarą mokykloje buvo rengiamos meninės moksleivių programos, o po to šokiai. Kiekviena klasė turėjo pagal grafiką tam pasiruošti, o tos klasės auklėtoja budėdavo vakaro metu. Dirbdavo, budėdavo, rodos, ir sunku nebuvo, nors už tokį papildomą darbą nebuvo net kalbos apie papildomą atlygį. Neklaužados ar tinginiai būdavo paliekami po pamokų, kad atliktų namų užduotis, išmoktų, kas buvo užduota ir namie neatlikta, po pamokų rašydavo diktantus, mokytojai savo laiką aukojo sunkiai besimokantiems moksleiviams, kalė jiems į galvą, kad be mokslo gyvenime bus sunku įsitvirtinti. Apie priedą prie algų už tokį savo laiko aukojimą net minties nebuvo, svarbiausia, kad vaikas išmoktų tos mokytojos mokomą dalyką. Kalbant su buvusiais šių mokytojų auklėtiniais, daugelis sakė, jog pasirinko tą ar kitą specialybę, nes patarė buvusi klasės auklėtoja. Ji, klasės auklėtoja, kasdien apsilankydavo savo auklėjamoje klasėje, į Ją, kaip į mamą, galima buvo kreiptis įvairiais klausimais, nebūtinai dėl mokslų; Ji, kasdien matydama vaikus, matė, kuris į ką yra linkęs, kokių turi gabumų, kuriam geriau susieti gyvenimą su gydytojo, aktoriaus, sportininko, staliaus, mūrininko ar pedagogo specialybėmis.

Po šių straipsnių „Mokytojų gatvė“ serijos sulaukiau daug skambučių, o ir palaikymo internetiniame puslapyje, (tuo nesigiriu, bet labai džiaugiuosi), kad daugumai atsinaujino mokykliniai prisiminimai, apėmė noras atnaujinti buvusias draugystes su klasės draugais, pradėjo vieni kitiems skambinti, primindami savo išdaigas ar nesklandumus, įvykusius seniai seniai, dar pradinėje klasėje. Pradėjo manęs klausinėti, ar galima susitikti, ar galima pamatyti ir aplankyti savo mylimas klasės vadoves, kaip jos jaučiasi, kokia jų sveikata. Taip ir atsakiau (nesupykite gerbiamos mokytojos): „ Aplankykite ir patys viską sužinosite“. Gal ir be reikalo taip pasakiau, nepaklaususi Jūsų leidimo, bet taip jau įvyko. Šios gatvės mokytojos puikiai bendrauja tarpusavyje, lanko viena kitą, viena kitai padeda. Dažniausiai susirenka pas mokytoją Martą. Čia ateina ne tik šios gatvės mokytojos, bet ir R. Baronienė, A. Kalesnykienė atvyksta. Į J. Garbatavičienės namus dažnai kelią randa buvę mokiniai, kurie gyvena toliau nuo Širvintų, bet atvažiavę čia užsuka pas mokytoją. Man besilankant, mokytojos buvo sveikos, linksmos, draugiškos ir geranoriškos. Jos irgi mielai pasakojo apie savo klasių auklėtinius, dauguma jų žino apie savo mokinių pasiekimus, apie jų šeimyninį gyvenimą. Tad gal nieko bloga nepadariau patardama mokiniams susitikti su auklėtojomis ir savo klasės draugais. Tad, gerbiamos mokytojos, geros Jums sveikatos, energijos ir, tikiuosi, greitų, įdomių susitikimų su savo, dabar jau pražilusiais, ūsuotais, solidžiais auklėtiniais.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*