7 dažniausiai užduodami klausimai apie OMEGA-3 riebalų rūgštis
Valda PATINSKIENĖ
Tikėjausi artimiausiu metu susitikti su linų ir ne tik augintoju ponu Bronislovu Vošteriu ir pakalbėti apie jo ūkyje auginamas grūdines kultūras, kurios labai reikalingos mums, ypač dabar – žiemą. Tačiau, nors ir labai užimtas žmogus B. Vošteris, tačiau apie linus nori kuo daugiau paskleisti būtinos informacijos. Štai ir dabar, perskaitęs straipsnį „Kur ieškoti pagalbos“, atspausdintą paskutiniame „Širvio“ numeryje, papildomai supažindino su dažniausiai jam užduodamais klausimais. Žinome, kad omega-3 riebalų rūgštys yra vienos svarbiausių statybinių mūsų organizmo ląstelių medžiagų. Pats žmogaus organizmas šių rūgščių negamina, todėl jų turime gauti su maistu (žuvies taukais, linų sėmenimis). Kodėl taip svarbu, kad organizmui netrūktų omega-3 reibalų rūgščių? Klausimus ir atsakymus pateikiame Jūsų dėmesiui.
– Kodėl omega-3 riebalų rūgštys vadinamos nepakeičiamomis?
– Omega-3 yra grupė riebalų rūgščių, kuriai priklauso eikozapentaeno (EPR), dokozaheksaeno (DHR), alfa linoleno bei keletas kitų rūgščių. Jos vadinamos nepakeičiamomis, nes mūsų organizmas jų nesigamina. Tai reiškia, kad omega-3 riebalų rūgščių normą turime gauti su maistu. Šių medžiagų trūkumą įmanoma kompensuoti vartojant sėmenų aliejų ir taip organizmą aprūpinant trūkstamų omega-3 kiekiu.
– Jeigu organizmas pats nesigamina omega-3 riebalų rūgščių, tai gal mums jų ir nereikia?
– Omega-3 riebalų rūgščių nauda yra ištirta ir įrodyta daugybe mokslinių tyrimų. Šios biologiškai aktyvios medžiagos yra labai svarbios, nes EPR ir DHR padeda palaikyti normalią smegenų funkciją, padeda išvengti silpnaprotystės, išsaugoti regėjimą, taip pat palaiko normalų kraujo spaudimą ir normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Atliekant medicininius tyrimus, buvo pastebėta, kad jūrinių regionų gyventojai serga rečiau. Taip yra todėl, kad jie dažniau vartoja žuvį ir jos produktus, kurie yra puikus omega-3 šaltinis. Pavyzdžiui, ištirta, kad Grenlandijos gyventojai – inuitai – beveik neserga koronarine širdies liga – jų kraujagyslių neužkemša krešuliai. Mes esame žemdirbių tauta, sunaudojame itin mažai žuvies, todėl ypač reikalinga vartoti sėmenų aliejų. Sėmenų aliejaus 100 gramų yra 58 g žuvies taukų (omega-3).
– Yra ir kitos riebalų rūšys, kurių taip pat gauname su maistu. Gal užtenka tik jų?
– Omega-6 riebalų rūgščių galima rasti augalinės kilmės produktuose. Jų organizmas taip pat negamina, tačiau skirtumas tas, kad kasdien įprastai mes sunaudojame daug produktų, kuriuose yra šių nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Jų yra augaliniame aliejuje, margarine, kukurūzuose, sojose, saulėgrąžose, grūdiniuose produktuose, piene, mėsoje ir t.t., todėl omega-6 riebalų rūgščių mūsų organizmui netrūksta. Omega-7 ir omega-9 riebalų rūgščių pasigamina pats organizmas, todėl nėra taip svarbu, gauname jas su maistu ar ne.
Žmogus geriausiai jaučiasi, kai omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis mūsų mityboje yra lygus, tai yra, kai į organizmą patenka vienodas kiekis omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. Toks santykis buvo mūsų tolimųjų protėvių (augalų rinkėjų) racione. Tačiau per pastaruosius šimtmečius pasikeitusi mityba gerokai pakeitė omega-3 bei omega-6 riebalų rūgščių balansą. Dabar omega-3 mes gauname maždaug 18 kartų mažiau nei omega-6. Didelis kiekis omega-6 sukelia organizme uždegiminius procesus. Tai reiškia, kad įprastinėje mityboje labai trūksta naudingųjų nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių.
– Kokį kiekį omega-3 riebalų rūgščių reikėtų gauti kasdien?
– Norint aprūpinti organizmą reikiamu omega-3 riebalų rūgščių kasdien, suaugusieji turi išgerti vieną valgomąjį šaukštą sėmenų aliejaus. Tie, kurie nemėgsta sėmenų aliejaus, gali suvalgyti 3 valgomuosius šaukštus maltų sėmenų. Jei nepatinka gerti sėmenų aliejaus, juo galima paskaninti šviežių, raugintų kopūstų, burokėlių salotas, paruošti silkę su sėmenų aliejumi bei pomidorų, bulvių, grybų, pupelių salotas, varškės užtepus. Panaudokite šiems patiekalams sėmenų aliejų ar pagardinkite maltais linų miltais, į sriubas įberkite saujelę linų sėklų. Jei šitaip vartosite sėmenis kasdien, gausite reikiamą kasdienį omegą-3 kiekį.
– Kas nutinka, kai organizmui trūksta omega-3?
– Omega-3 trūkumas susijęs su širdies ir kraujagyslių problemomis, neurologiniais sutrikimais, kankina sąnarių skausmai. Kai trūksta šių riebalų rūgščių, galima pastebėti pokyčius: sausėja oda, plaukai, atsiranda pigmentinių dėmių, prasideda alerginės reakcijos, sausėja akys, minkštėja nagai. Trūkstant omega-3, sunku sukaupti dėmesį, didėja hiperaktyvumas, pasireiškia stiprūs nuotaikos svyravimai. Šių rūgščių stoka gali būti depresijos, nerimo, nuolatinio nuovargio ir prastos miego kokybės priežastis.
– Kaip gauti pakankamą kiekį omega-3 riebalų rūgščių?
– Vienas iš geriausių omega-3 riebalų rūgščių šaltinių yra sėmenų aliejus. Dėl didelio skaidulų linų sėmenys (sveiki ir smulkinti) sveikatinimo tikslais turėtų būti kiekvieno žmogaus maisto racione. Pagal atliktus tyrimus nustatyta, kad per dieną žmogus vidutiniškai per parą suvartoja tik 14–19 skaidulų, kai paros norma – 20–30. Skaidulų pakankamo kiekio gavimas su maistu yra privaloma sąlyga, kad tinkamai funkcionuotų virškinimo sistema, kad organizmas tinkamai valytųsi nuo nuolatos organizme susidarančių toksinų, kad nedidėtų antsvoris.
– Ar omega-3 riebalų rūgščių gali būti per daug?
– Šiandien vaistinėse pilna visokiausių „madingiausių“, „stiprinančių“, „patikimiausių“ tablečių, kapsulių iš viso pasaulio. Jas reklamuoja radijas, televizija. Visi siekia pelno, maisto produktai gaminami su visokiais saldikliais, dažikliais, maisto papildais. Nuo tokių priedų dažniausiai nesveikstama, o susergama, pateiktuose produktuose nė su žiburiu nerasi mums naudingų omega-3 riebalų rūgščių. Rinkoje nuolat pasirodo naujų produktų, kurie yra praturtinti omega-3 kiekiu, pavyzdžiui, duona, užtepėlės, sviestas, vaisių sultys ar jogurtas. Galima suabejoti, ar omega-3 riebalų rūgščių nebus per daug. Iš tiesų omega-3 papildytame maiste kiekis yra labai mažas. Tam, kad būtų viršyta dienos norma, suvalgyti tokio kiekio maisto beveik neįmanoma. Kadangi sėmenų aliejus turi visus reikiamus mikroelementus, tai nenaudojant kitų priemonių (tik sėmenų aliejų) organizmas mikroelementų gauna pakankamai.
Omega-3 šaltiniai – sėmenys. Juose yra vitaminų ir mineralų. Ypač gausu kalio, (7 kartus daugiau nei bananuose), nedideli kiekiai magnio, geležies, vario, cinko, fosforo, sieros, natrio, chloro, mangano, pėdsakai silicio, vario, fluoro, nikelio, kobalto, jodo, molibdeno, chromo.
Ir tai dar ne viskas apie linus. Ponas Bronislovas Vošteris pažadėjo kitą kartą pasiūlyti skaitytojams priemonių, kaip sėmenimis gelbėtis nuo mus kankinančių skausmų. O, pasirodo, priemonių tikrai yra ir jos natūralios bei nebrangios. O tai labai svarbu. Tad kalbą apie linus tęsime – taip pažadėjo linų žinovas.
Ūkininką kalbino Valda PATINSKIENĖ
Teiginys „Omega-3 šaltiniai – sėmenys“ yra neteisingas.
Omega-3 – tai nesočiosios riebalų rūgštys:
1. Augalo kilmės (linų, chia sėklos) alfa linoleno rūgštis (anglų k. linolenic acid; trumpinys ALR arba angl. ALA), kurios žmogaus organizmas beveik neįsisavina, bet kuri gali būti paversta į EPA ir DHA, nors toks procesas nėra efektyvus įpatingai vyresnio amžiaus žmonėms.
2. Gyvūno kilmės – žuvis, krevetės, kiaušiniai, žuvų taukai(žmogaus organizmas įsisavina gerai) eikozapentaeno (EPR arba angl. trumpinys EPA)
3. Gyvūno kilmės (žmogaus organizmas įsisavina gerai) dokozaheksaeno rūgštis (DHR arba angl. trumpinys DHA)
EPR organizme verčiama į DHR, ir tokiu būdu palaikomas optimalus DHR ir EPR santykis.
Žmogaus organizmo sveikatai palaikyti reikalinga omega-3 gyvūno kilmės.