Ar per daug giriamas neišpuiksta?
Jonė LIEPONĖ
Neseniai aš sklaidžiau mūsų lietuviškąją spaudą. Ne tą, žinoma, kurioje rašoma, kiek mūsų žvaigždžių per krizę išsiskyrė ar kokios apatinės kelnaitės dabar populiarios. Nelabai mano mažutėlė valdiškoji pensija leidžia madų vaikytis. O ir figūra seniai jau ne devyniasdešimt–šešiasdešimt–devyniasdešimt. Va jei amžių centimetrais „išmieruočiau֧“, atitikčiau standartus. Tik deja…
Dar va tie metų moterų rinkimai visus kanalus užėmė, o ir metų politikės rinkimai mirgu margu per visą Lietuvą. Nebesusigaudau, ar čia vieni ir tie patys rinkimai, ar atskiri. Veidai, rodos, visur vienodi mirguliuoja, ir kaip gi be mūsų ponios carienės apsieis. Nė vieni moteriški rinkimai be jos Lietuvėlėje dar nepraėjo. Greit ir vyriškus uzurpuos, jei pasirodys maža moteriškų. Tik va niekaip nesuprantu, ar per krizę mūsų carienei riesta buvo su fotografais, ar čia jau senstelėjo ir jaučia diskomfortą. Nuotrauka jau ne pirmo šviežumo. Na gerai pagalvojus, tai ir pati carienė jau ne pirmos jaunystės. Kažkada Žemės ūkio ministerija jaunais vadino iki dvidešimt devynerių esančius ūkininkus, dabar, girdėjau, ir iki ketvirtos dešimties nušuoliavę dar jauni laikomi. O mūsų brangiausioji nė ten, nė ten.
Apie ką aš čia norėjau papasakot, visai iš vėžių ta geltonoji spauda išmuša. Tai štai, skaitau aš tą rimtąją spaudą ir matau milijonų milijonai mūsų šalies kaimams iš motinėlės Europos Sąjungos išleista. Tam, kad mes gražiau gyventume, kad vaikai ir jaunimas turėtų kur turiningai ir sveikai laiką leisti. Ir dabar tai viename, tai kitame kaime po naują sporto aikštelę atidaro. Mūsų carienė jomis taip džiaugiasi, taip nuotraukose pozuoja kaspinėlį kirpdama. Vis seniūnaičius bei bendruomenės pirmininkus giria, į padebesius aukština. Mat, penkerius metus šią aikštelę turės prižiūrėti vietiniai smulkieji politikieriai.
Tik va klausimas pasistojo, oi atsistojo. Ok tu, velniava, per tą krupniką žodžių normalių parinkti nebegaliu. Dar mano gyvenimo partneris į metų moteris įsivėpsojo, nervus gadina. Norėjau pasakyti, iškilo klausimas, ar aplankė mūsų ūkiškoji, teisioji ir dosnioji vadų vadė bent vieną aikštelę, kuri seniau nei prieš penkerius metus pastatyta. Tokioms aikštelėms ir prieš carienės vadovavimą tūkstančiai pinigų išleista. Geriausios ir brangiausios dangos išklotos, masyvūs lauko treniruokliai sustatyti, krepšinio bei tinklinio rėmai sumontuoti. Ką jums apie tuos rėmus ir noriu papasakot. Grįžta mano anūkėlis iš vieno kaimo, pakeliui į pirmąją sostinę, pas mane į rajono centrą ir pasakoja: „Buvau, močiute, pas klasioką. Pakvietė krepšinį mus su draugais kaimo aikštelėje pažaisti. Nuvažiuojam su kamuoliu pasiruošę, krepšinio batus apsiavę, vandens buteliukais apsiginklavę. Su dviračiais dešimt kilometrų, močiut, mynėm. Numinam prie vaikų dienos centro į tą jau, kaip klasiokas sakė, superinę krepšinio aikštelę, o ten superinė tik danga ir likusi. Nepažaidėm mes krepšinio. Stūkso metalo strypai, o lentų vietoje skylės žiojėja. Tiek telikę naudos iš tos krepšinio aikštelės. Susikrovėme mantą ir nurūkome pas klasioką į kiemą. Kad ir ankšta, bet krepšinio stovas bent jau buvo tinkamas…“
Perklausiau anūkėlio, kokiam gi jis taip kaime lankėsi. Pasirodo, brolyčiai, ogi tame, kuriame gaspadorius anoje kadencijoje Savivaldybės rūmuose aukščiausiai valdžiai po dešine asistavo. Gyrė jį baisiniai už puikų gaspadoriavimą pati carienė. Gerų žodžių negailėjo ir visiems pavyzdžiu pateikė. Ir kas tą mūsų carienę supaistys. Tai sako, kad lapas nekrenta be jos žinios, o dabar net krepšinio aikštelė visa apleista pas patį geriausią gaspadorių. Tai kaip čia yra? Gal komanda iš aukščiau duota nusiaubti tą aikštelę? Penkmetis greit prabėgo. Europai rodyti jos prievolės neliko. Gal sumanyta naujai pinigus įsisavinti ir ant senos, dar gerai prižiūrėjus, pusamžį galėjusios tarnauti aikštelės, naują organizuoti? Kaip gi kitaip pinigus įsisavinsi, jei viską saugosi amžinai.
Čia kaip toji pigi buitinė technika. Sako, jos sutvertos tarnauti, kol garantinis galioja. Kai kurios ištempia tą laiką ir su lig diena nusibaigia. Sako, taip daro tam, kad žmonės eitų naujas pirkti. Kam gaminti, jei senos amžiais tarnaus. Va taip, matyt, ir su ta krepšinio aikštele sumanyta. Baigėsi penkių metų garantinis laikotarpis ir sulig ta diena jau nusiaubs, nugriaus, nušluos kaip uraganas ir naują vėl organizuos. Ką jau tie aukštuose postuose sėdintys besugalvojo, tikėkimės, kad jaunimas turės kur ilgus vasaros vakarus leisti. O Europos Sąjungos lėšomis įrengtos aikštelės gražios ir naudingos liks ne tik nuotraukose su mere.
GERAI KAD Jūsų anūkas neprivažiavo iki mūsų SENOSIOS SOSTINĖS.nes, jos gatvėmis važiuodamas galėjo ir dantis išsimušti… Kai kurios gatvės tokios;kaip sakoma „lopas ant lopo,o tame lope vėl skylė“.Asfaltas, kaip paklotas beveik prieš keturis dešimtmečius, tai dabar tik lopoma ir lopoma arba duobės užpilamos žvyru.Jei pravažiuoja mašina ar traktorius su priekaba,tai atrodo,kad gal karas prasideda… O jau dviračiu važiuodamas…tik saugokis. Ir lengvosios mašinos darda kaip per bruką.Tai tokios gatvelės mūsų KERNAVĖJE. O šįmet kažkodėl visai nelopė?..