Ar reikia švęsti, gal jau ne!
Lauk nelauk, šventės ateina, praeina, lieka tik prisiminimai kaip jos buvo paminėtos. Mūsų šalies teigiami ar neigiami istoriniai įvykiai taip pat vis prisimenami ir minimi. Kažkoks laukimas apima prieš rugpjūčio 23-iąją Molotovo-Ribentropo pasirašytą Lietuvos okupacijos paktą. Mūsų šalies okupaciją. Dabar mes pakto datą drąsiai minime, vis džiaugdamiesi Baltijos keliu.
Tik ką visa šalis minėjo Sausio 13-osios įvykius. Keuriolikos šeimų tragediją – tėvai neteko vaikų, žmonos vyrų, vaikai tėvų. O kiek sužeistų, sužalotų laisvės gynėjų… Kaip galima atsidėkoti žuvusiems už mūsų laisvę? Tik juos prisimenant. Pirmaisiais metais po šių įvykių rajono viešoji biblioteka pasikviesdavo tų įvykių liudininkus pasidalinti atsiminimais apie tą baisią naktį prie Seimo ar Televizijos bokšto. Rajono Savivaldybė organizuodavo kelionę į Vilnių. Kartu vykdavo ir merai. Širvintiškiai dalyvaudavo ne tik prie laužų šalia Seimo, aplankyda – vo žuvusiųjų kapus Antakalnyje, nuvykdavo prie Televizijos bokšto, kuriame buvo eksponuojamos su įvykiais susijusuios nuotraukos. Kiek kalbų, atsiminimų važiuojant, visi važiuojantys tapdavo artimais bendraminčiais… Dar ir pastaraisiais metais mieste minint sausio įvykius prie Kultūros centro degdavo laužas, prisiminimais dalinosi vyrai, kurie buvo pasiruošę ginti Seimą užsibarikadavę jo viduje. Susitikdavo Sausio 13-osios gynėjai, dalyviai dar kartą prisimindami, ką teko išgyventi jiems, jų šeimų nariams. Gaila, tačiau laikas bėga ir keletos tų įvykių dalyvių jau nebėra. Tad tylos minute pagerbiant žuvusius prisimenu ginant televizijos bokštą sužeistą, apdovanotą mūsų rajono atstovę Veroniką Dindienę, taip pat Alfunę Matijošienę ir kt. Nereikia garbinti tų dalyvavusių, visi buvome tų įvykių dalyviais vieni tą dieną, kiti kitą, vieni budėjo Vilniuje, kiti rūpinosi, kad jie galėtų ten dalyvauti. Visa tai buvo taip neseniai, dar neužgijo skausmas dėl artimųjų žūties, dar prisiminimai gyvi lyg būtų šiandien.
O kaip Širvintose šiemet prisiminta Sausio 13-oji? Kultūros centre atidaryta Širvintų tautodailininkų ir liaudies meistrų paroda, skirta Sausio 13-ajai paminėti. Atidarant parodą kalbėjo draugijos pirmininkė Aldona Ragelskienė, vakarą vedė Kultūros centro darbuotoja Laimutė Bikulčienė, dalyvavo merė ir keletas Tarybos narių, koncertavo Vileikiškių saviveklininkų ansamblis „Vingiorykštė“, vadovaujamas Audronės Burakovienės.
Sekmadienį Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje po šv. Mišių, kurios buvo aukojamos už Lietuvos laisvę ir žuvusiuosius už ją, pasirodė Kultūros centro folklorinis ansamblis „Gojus“, vadovaujamas Nijolės Vitkauskaitės, ir politinių kalinių ir tremtinių choras, vadovaujamas Jono Barbaravičiaus. Vedėja Roma Vareikienė perskaitė žuvusiųjų pavardes ir pakvietė juos pagerbti tylos minute. Va taip. Skelbimas, kviečiantis į sekmadienio renginį, pasirodė tarsi slapta, internete, lyg tarp kitko, o gal, kad nelabai kas ir žinotų. Susidaro įspūdis, kad Kalėdų eglutei negaila bet kokių pinigų ir reklamos, o štai Sausio 13-ajai tiks bet kas.
Mūsų rajonui nereikia laužų, nereikia iškilmingo šių įvykių paminėjimo, nereikalingi gyventojų susibūrimai ir kalbos apie neseną istoriją. Nereikia. Kaip sako jaunimas, valdžia „atsifutbolino“. Pas mus, anot atsakingų už kultūrą darbuotojų, Sausio 13- oji – atgyvena. Dėl visa ko paukščiukas bus padėtas, Sausio 13-oji paminėta, burnos nepatenkintiems tokiu paminėjimu bus kaip ir užčiauptos. Kitais metais gal ir to nebus. Ar tik ne apie mus per Sausio 13-osios minėjimą Lietuvos Respublikos Seime 2018 m. Laisvės premija apdovanotas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanas Jonas Kadžionis-Bėda pasakė: „Lietuvoje dar labai daug yra okupacinių šiukšlių ir puvėsių grybo“. O gal ir tokie didingi žmonės atgyvena…
Parašykite komentarą