Atostogos – pramogų metas
Rimvydas Jaunius ir Andželika Bagočiūnai
Straipsnis buvo išspausdintas liepos 19 d. laikraščio „Širvis“ 29-ame šių metų numeryje.
Vasarą mūsų šeima dažniau keliauja ir aplanko įvairias gražias vietas Lietuvoje ir kitose šalyse. Šiemet kelionių pramogos prasidėjo pakeliui į Latviją. Pirmiausia aplankėme Raubonių parką, kuriame yra dinozaurų – drakonų parkas „Dino Dragon“ ir Mini zoologijos sodas.
Dinozaurų – drakonų parke matėme daug didelių, šiurpių, riaumojančių ir judančių dinozaurų bei drakonų, kurie savo neįprasta išvaizda nustebino mūsų visą šeimą. Ten galėjome pabūti ir dinozauro kiaušinio viduje, ir pamatyti dinozaurų mažylius, ir pajoti ant pabalnoto dinozauro jauniklio. Labiausiai patiko Tiranozauras. Jis buvo didžiulis: kokių keturių metrų aukščio ir aštuonių metrų ilgio. Ant šio dinozauro aprašymo stendo buvo parašyta, kad jis yra plėšrūnas, todėl jo dantys dideli ir aštrūs, kad galėtų plėšyti mėsą. Tiranozauro užpakalinės kojos didžiulės, o priekinės tokios mažos, kad mus net prajuokino. Parke buvo ne tik dinozaurų, bet ir įvairių trigalvių, su šešiomis letenomis drakonų. Šalia to parko yra mini zoologijo sodas, kuriame gyvūnus galima ne tik pamatyti, bet ir paglostyti. Ir dar ten galima pašokinėti ant visokių dydžių spalvotų pripučiamų batutų, pavalgyti kavinėje ir užlipti ant Raubonių piliakalnio.
Aplankę dinozuarus, nukeliavome į Latviją. Pirmiausia atvykome į Jūrmalą. Palikę daiktus viešbutyje, nuskubėjome į pramogų parką „Dzintaru mažaparks“, kuriame pramogavome „Tarzan“ laipynių parke. Jame yra 5 trasos: trasa ir patiems mažiausiems vaikams nuo 3 metų, ir sudėtinga trasa dideliems. Mes įveikėme dviejų sudėtingumų trasas net po kelis kartus. Tame parke įrengti lauko treniruokliai, riedlenčių, riedžių ir riedučių takai, tiltai, vaikų pramogų aikštelės su tausojančia danga. Dzintarų Miško parke buvome užlipę ant apžvalginio bokšto. Tai aukščiausiais taškas šiame mieste, į kurį galima užlipti nemokamai ir pamatyti kaip Jūrmalos miestas paskendęs tarp medžių. Pačiame 33,5 aukščio bokšto viršuje šiek tiek baisoka, nes jis juda.
Didžiausią įspūdį paliko jūros krantas. Tėtis parodė žemėlapyje, kad šis krantas yra kaip kišenė, tikriausiai todėl ten jūra labai rami ir nebanguota. Pliaže vaikams taip pat yra ką veikti. Ten pastatyti batutai, lauko baseinas, futbolo vartai ir supynės, lego kaladėlės, iš kurių galima sukonstruoti lauko baldus. Pakeliui į pliažą yra spalvotas šokantis fontanas, prie kurio prisiišdykavome, kol sušlapome visus drabužius. Jis purškia ir aukštai, ir visai žemai, ir šviečia įvairiomis spalvomis.
Vakare pasivaikščiojome po miestą, kuriame tarp senų medinių su bokšteliais ant stogo namų pastatyti modernūs stikliniai ir kvadratiniai pastatai. Nustebino ir tai, kad šaligatvio viduryje augo medžiai, tarp kurių vingiavo vaikai su riedžiais. Prieš miegą apsilankėme šalia mūsų viešbučio esančios pilies kieme. Iš tolo atrodė, kad pilis iš kartono, o pasirodo, kad ji yra iš skardos, kuri susukta daug varžtelių ir mėlynai nudažyta. Pasijutome kaip senovėje. Pilies kieme palakstėme radonais takeliais, buvome įkišę nosį pro rūsio duris ir fotografavomės prie gražių augalų.
Ryte anksti atsikėlėme, dar kartą aplankėme jūrą, papusryčiavome ir iškeliavome į Latvijos sostinę – Rygą. Ką pamatėme ten, papasakosime vėliau.
Parašykite komentarą