Naujausios žinios

Auksinių rankų meistras

Valda Patinskienė

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų liepos 13 d. laikraščio „Širvis“  28-ame numeryje.

Prie kelio į Juodiškius yra jaukus, gražus baltas namelis, o jame gyvena senelė ir senelis. Taip galima pradėti pasakojimą apie auksinių rankų meistrą Zenoną Subačių. Gyvena ramiai, tvarkingai su žmona Jadvyga. Nors dar vasara neįpusėjo – Jadvygos šiltnamyje jau gausu agurkų, noksta pomidorai. Jei sveikata leis, skubės į mišką mėlyniauti, grybauti. O Zenonas turi pasirūpinti malkomis žiemai. Taip ir bėga dienos abiem pasitariant, ką reikia dirbti, ko reikia į Širvintas nuvažiavus nusipirkti, žinoma, ir į Sveikatos centrą dažnokai tenka užsukti. „Dabar taip gyvename. – juokauja Zenonas. – Anksčiau buvo visai kitoks gyvenimas, kiti rūpesčiai.“ Taip ir pakrypo kalba apie tai, kas buvo.

Gimė Zenonas netoli Šešuolėlių I kaimo. Prie Gavėnių buvusi žemė nebuvo derlinga, todėl tėvukai dar 7 hektarus nuomavo. Tėvukas buvo labai nagingas, mokėjo visus tuo metu kaimo žmonėms reikalingus darbus atlikti: statė tiek medinius, tiek mūrinius namus, gamino langus, mūrijo krosnis. Zenonas, kaip vyriausias vaikas, nes šeimoje buvo keturi broliai ir dvi seserys, visada būdavo šalia tėčio, išmoko šių darbų ir iš tėtės padėjėjo tapo tikru meistru ir tėtės kompanjonu. Sutvirtėjęs dar lankė mūrininkų, tinkuotojų kursus ir tapo tikru statybos specialistu. Kai 1954 metais buvo pašauktas į sovietų kariuomenę, ėjo be baimės, nes jau turėjo specialybę, kitiems naujokams buvo sunkiau. Tarnauti teko netoli tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) Gatčinoje, prie Ladogos ežero. Trys metai prabėgo, kaip dabar atrodo, greit, o tuo metu vis laukdavo  tarnybos pabaigos. Kad ir kokia ilga tarnyba bebūtų, vis dėlto vieną dieną ji baigėsi ir, grįžęs į Lietuvą, Zenonas įsidarbino Vilniuje statybose. Čia susirado žmoną, gimė dukterys. Ne visoms tinka darbštus vyras, kuris tik algą parneša namo, o pats pastoviai pradingsta statybose tiek darbo dienomis, tiek išeiginėmis, nes ir privačiai statydavo namus. Žmonai ir dukroms reikėjo ne tik pinigų, o vyro bei tėtės dėmesio. Teko atisveikinti su sostine palikus šeimą ir įsikurti Juodiškiuose. O čia kaip tik tokio darbininko ir reikėjo, tad nieko nelaukęs Zenonas įsidarbino mūrininku, o vėliau perėjo dirbti prie gaterio. Vasarą dar papildomai vežiojo buitinius suskystintų dujų balionus.

Buvusio tarybinio ūkio teritorijoje buvo apie 500 ha miško. Vienas eigulys nelabai spėjo susitvarkyti su pasitaikančiais medienos vagimis, jam reikėjo pagalbininko. Juo, pagal tarybinio ūkio direktoriaus nurodymą, tapo Z. Subačius. Dirbdamas eigulio padėjėju Zenonas sulaukė Lietuvos Nepriklausomybės laikų. Tada Šešuolėlių ir Juodiškių AB „Žalia giria“ dirbo kuo tik reikėjo: ir eiguliu, ir traktorininku, ir darbininku, ir buhalteriu. Po kurio laiko ši akcinė bendrovė buvo prijungta prie rajono miškų ūkio. Darbštuoliui Zenonui liko daug laisvo laiko, tuomet įsigijo karvutę. Toji kurį laiką maitino Subačių šeimą. Zenonas piktinasi, kad dabar kaimo žmonės neaugina gyvulių, nedirba žemės, nes „neapsimoka“. „Kaip gali neapsimokėti, jei dirbi?“ – klausia. Dabar jau prastesnės sveikatos Zenonas neapsiima jokių papildomų darbų, o be to ir žmona Jadvyga sudraudžia, primindama, jog neseniai teko gulėti ligoninėje. Tačiau rankos meistrui niežti, norisi, prisiminus jaunystę, dar daug ką pamūryti, pataisyti. O kiek pristatyta židinių, krosnių, sienelių, primūryta sienų, išlieta laiptų, prigaminta langų rėmų. „Nežinau, neskaičiavau.“ – juokiasi auksinių rankų meistras Zenonas Subačius. „Kviečiasi dukterys į svečius. Gal jau nori ką nors namuose pertvarkyti, gal laukia mano patarimų, kaip ir ką galima pakeisti. Dabar turiu daugiau laisvo laiko, tai ir su broliais bei seserimis dažniau susitinkame. Prisimename jaunas dienas, pasikalbame apie nūdieną, pasidžiaugiame vaikų ir vaikaičių pasiekimais…“

Mūsų pokalbį nutraukė žmona Jadvyga, atnešusi man krepšį savo augintų agurkų, o vyrą kviesdama pietų. Malonu buvo žiūrėti į taip sutariančių darbščių senjorų šeimą. Tik belieka palinkėti sveikatos besitvarkant savo kieme, nes Zenonas dar turi daug neįgyvendintų planų, kuriuos maga kuo greičiau padaryti. Tad kūrybinės sėkmės!

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*