Pasidalink per Facebook!

„Iš tikro kultūros kūrinys yra žmogaus dvasios – jo idėjų, jo pergyvenimų, jo jausmų, jo meilės ir kančios, jo troškimų ir ilgesių – objektyvacija. Įmedžiagindamas savo dvasią, žmogus ją tarsi sulaiko nuo praėjimo ir palieka amžių amžiams.“ Antanas Maceina

Pasaulinės kultūros dienos proga sveikiname visus Širvintų rajono kultūros puoselėtojus, menininkus, saviveiklininkus, kultūros įstaigų darbuotojus, kultūros vertybių saugotojus-tyrinėtojus  bei kultūros propaguotojus!

Minint pasaulinę Kultūros dieną, Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje pirmą kartą Širvintų krašto istorijoje 2014 m. balandžio 15 d. buvo pakelta pašventinta Taikos vėliava, simbolizuojanti Taikos per Kultūrą idėją.

Šiandien, balandžio 15 d., Lietuvoje jau dešimtą kartą švenčiama Kultūros diena. 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atmintinoms dienoms skirto įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo ši diena įteisinta kaip atmintina Kultūros diena.

1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F. Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes, ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena. Kadaise įvairių šalių kultūros paminklus nuniokojo karai, o ir dabar ne visi žmonės suvokia jų vertę ir neretai nesusimąstydami gadina.

Kultūros dienos šventimo  ištakų pradžia siekia 1904-uosius metus. Tais metais įžymus rusų menininkas, mokslininkas ir kultūros veikėjas Nikolajus Rerichas viename iš intelektualiąją visuomenę sudominusių pranešimų iškėlė mintį, jog nuo visa griaunančių karų būtina apsaugoti kultūros turtus. 1914 m. jis tuometinės Rusijos vyriausybei pateikė tokią apsaugą garantuojančios sutarties projektą, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas ne tik sutrukdė šį projektą įgyvendinti, bet  ir nušlavė nuo žemės paviršiaus daugybę meno ir kitų kultūros vertybių. Karo padariniai vertė rimčiau susirūpinti kultūros paveldo apsauga. N. Rericho iškeltoms mintims neliko abejingi kultūrai pasišventę įvairių šalių žmonės. Atsirado daug N. Rericho pasiūlymo šalininkų, kurių judėjimas galutinai sukūrė dokumentą, pavadintą Rericho Paktu. Su šio Pakto projektu pats N. Rerichas 1929 m. kreipėsi į daugelio šalių vyriausybes. Tais pačiais metais Niujorke (JAV) įsisteigė Rericho Pakto komitetas, o 1930 m. tokie komitetai atsirado Paryžiuje ir Briugėje (Belgijoje).

1931 m. rugsėjo 13-15 dienomis Briugėje įvykio pirmoji Paktui skirta konferencija. Tada šio miesto Švč. Kraujo bažnyčioje buvo pašventinta Taikos vėliava. Vėliavos simboliu pasirinktas raudonas žiedas, juosiantis tris raudonus skritulius. Buvo įsteigta Tarptautinė Rericho Pakto Sąjunga. Po metų ten pat įvyko antroji konferencija, o 1933 m. lapkričio 17-18 d. Vašingtone – trečioji tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo 36 valstybių atstovai. Lietuvai atstovavo ir kalbėjo įgaliotasis ministras P. Žadeikis. Už šį Paktą ir kitus kultūrinius darbus popiežius Pijus XI apdovanojo Nikolajų Rerichą Garbės raštu.

Ratifikavus Rericho Paktą Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d., tų pačių metų gegužės mėn. vykusiame Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime ministras Stasys Lozoraitis pasiūlė taip pat ratifikuoti šį Paktą, bet Latvijos ir Estijos atstovai atidėjo šį klausimo sprendimą ateičiai. Nors daugelyje šalių buvo priimtos rezoliucijos Paktui palaikyti, 1935 m. Vašingtone ratifikuota sutartis dėl augančios tarptautinės įtampos praktiškai nebuvo pritaikyta. Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jis yra galiojantis iki šiol. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta. Daugybė kultūros paminklų virto griuvėsiais.

1954 m. Paktas tapo UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu. Hagos konvencijos šalimis narėmis yra 123 šalys (Lietuva ja tapo 1998 metais), Hagos konvencijos Antrojo protokolo, priimto 1999 m., narėmis yra 60 šalių (Lietuva ja tapo 2002 metais).

Rericho Pakto aktualumas buvo suvoktas šių dienų Lietuvoje. Ir ne tik dėl susirūpinimo kultūros paveldo apsauga. Susirūpinta pačios kultūros puoselėjimu, ugdymu, plėtra. Nerimo dėl tokios situacijos buvo apimtos veiklesnės kultūrinės visuomeninės organizacijos ir judėjimai. Jų dėka ir gimė Kultūros dienos idėja, kuriai įprasminti ir buvo pasirinkta balandžio 15-oji – Rericho Pakto ratifikavimo 1935 metais diena. Toji idėja kilo ne spontaniškai, o subrendo per keletą metų. Kelių nevyriausybinių organizacijų (Lietuvos kultūros fondo, Vydūno, Lietuvos Rericho, „Ethos“ draugijų) iniciatyva 1999 metų rugsėjo 16-18 dienomis Vilniuje, dalyvaujant dvylikos šalių atstovams, įvyko Tarptautinė konferencija „Dvasinės kultūros svarba žmonijos ateičiai“. Konferencijos metu buvo priimtas sprendimas rengti Etikos forumus, kurių tikslas – atsižvelgiant į kultūrinę ir pasaulėžiūrinę Lietuvos įvairovę, siekti konkretaus politikos ir kultūros bendradarbiavimo plačiąja prasme, stiprinant dorovės vaidmenį. Etikos forumo dalyviai nutarė kreiptis su prašymu į Lietuvos Respublikos prezidentą bei Seimo pirmininką, kad balandžio 15-oji būtų paskelbta Kultūros diena. Po prašymu pasirašė šimtas žmonių. Tikint, kad Kultūros diena bus įteisinta ne tik Lietuvoje, bet ir taps tarptautine, šiame prašyme siūlyta, kad tądien kaip daugeliui tautų ir kultūrų bendras simbolis būtų iškeliama Taikos vėliava.

Kultūros diena Lietuvoje plačiai minima: vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimai, koncertai, parodos, akcijos,  kiti renginiai. Visoje šalyje Kultūros dieną skleidžiamos Taikos vėliavos,  simbolizuodamos Taikos per Kultūrą idėją ir išreikšdamos pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes. Taikos vėliava  iškilmingai keliama prie Lietuvos Respublikos Seimo. Šiais metai balandžio 11 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie Jungtinių Tautų koordinatorė Lietuvoje Dr. Auksė Narvilienė Švietimo ir mokslo ministerijai įteikė Pasaulio kultūros dienos simbolį – Taikos vėliavą.  Nuo 2012 metų skelbiami Taikos miestai (miesteliai). Jais yra tapę Dubingiai, Ylakiai, Rietavas, Neringos miestas, Klaipėda, Birštonas. Taip pat yra paskelbtos septynios Taikos mokyklos.

Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prezidentė Dr. Alicija Rodriges, įvertinusi Lietuvos pastangas skleidžiant taikos ir kultūros idėjas, komiteto vardu 2015 m. rugsėjo 10 d. paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė Seimui Taikos vėliavą.  Lietuva yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuriai buvo suteiktas Taikos Respublikos vardas.

Kultūros dienos minėjimu balandžio 15-tą, Taikos vėliavos kėlimu valstybės mastu bei Taikos miestų skelbimu Lietuva pirmauja pasaulyje ir yra pavyzdžiu kitoms šalims. Prieš septynerius metus  Lietuva davė impulsą Tarptautiniam judėjimui už Pasaulio kultūros dienos paskelbimą su Taikos vėliavos simboliu. Į šį judėjimą yra įsijungusios Visuomenės grupės iš Italijos, Ispanijos, Izraelio, Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, Austrijos, Šveicarijos, Meksikos, Argentinos, Brazilijos, Kolumbijos, Čilės, Kubos, Uzbekistano, Ukrainos, Kazachstano, Indijos bei kitų šalių. Jau 29 šalyse minima ši diena. Susidomėjimas auga ir toliau. Mus palaiko Baltijos miestų sąjungos Kultūros komisija, rekomenduodama Kultūros dienos renginiams naudoti jos ženklą.

„Iš tikro kultūros kūrinys yra žmogaus dvasios – jo idėjų, jo pergyvenimų, jo jausmų, jo meilės ir kančios, jo troškimų ir ilgesių – objektyvacija. Įmedžiagindamas savo dvasią, žmogus ją tarsi...