Naujausios žinios

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena

Vaikų knygos dienos idėją iškėlė Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY). Ji pradėta švęsti 1967 metais. Kasmet vis kita šalis yra tos šventės rėmėja. Tos šalies rašytojas rašo kreipimąsi, atvirą laišką pasaulio visuomenei, o dailininkas kuria plakatą. Šiemet teisė sukurti plakatą ir kreipimąsi teko Brazilijos IBBY skyriui. Kreipimosi į pasaulio skaitytojus autorė – rašytoja Luciana Sandroni, plakato dailininkas – Ziraldo.

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805–1875) gimtadieniu – balandžio 2-ąją. Tai, kad šio rašytojo gimtadienis pasirinktas kaip Vaikų knygos diena, rodo, kokia svarbi vieta vaikų literatūros istorijoje skiriama šiam kūrėjui.

Tarptautinės vaikų knygos dienos proga publikuojamas laiškas skaitytojams ir plakatas, kuriuos kasmet kuria vis kitos šalies IBBY skyrius. 2018 m. ši galimybė suteikta latviams. Kreipimosi tekstą „Knygoje mažas yra didelis“ parašė Inese Zanderevaikų literatūros leidyklos „Liels un mazs“ įkūrėja ir redaktorė, daugiau kaip 30 knygų vaikams ir paaugliams autorė. Plakatą sukūrė dailininkas Reinis Petersonas (g. 1981 m.). Abu autoriai yra H. Ch. Anderseno premijos nominantai.

„KNYGOJE MAŽAS YRA DIDELIS“

Inese Zandere

Žmogus siekia ritmo ir darnos – lygiai taip per fizikos bandymą magnetinė indukcija tvarkingai surikiuoja metalo drožleles, lygiai taip snaigė susidėlioja iš vandens į kristalą. Pasakoje ar eilėraštyje vaiką traukia pakartojimai, refrenai, universalūs motyvai – kiekvieną kartą juos galima atrasti vis kitaip, jie yra teksto raštai. Pasaulis išsidėsto darnia tvarka. Ir šiandien prisimenu, kaip vaikystėje pati su savimi kariavau už teisingumą ir simetriją, už lygias kairės ir dešinės teises: barškindama pirštais į stalą, skaičiuodavau, kiek kartų kuriuo pirštu stuktelėjau, kad nė vienam nebūtų skriaudos. Plodama katučių, dešiniuoju delnu pliaukšėdavau per kairį, bet man tai pasirodė neteisinga, todėl išmokau pliaukšėti ir atvirkščiai. Tai įgimtas pusiausvyros siekis – gal juokinga, bet jis liudija pastangas neleisti pasauliui iškrypti. Atrodė, kaip tik nuo manęs ir priklauso, ar niekas nepakriks.

Vaiko polinkis į eilėraščius ir pasakojimus irgi susijęs su noru pasaulio chaosą paversti darna. Iš plūduriavimo neapibrėžtyje veržtis į tvarką. Skaičiuotės, liaudies dainos, rateliai, pasakos, poezija – visos šios ritmiškai organizuotos esaties formos padeda mažam žmogui struktūrinti savo būtį didžiajame chaose. Tai leidžia nujausti, kad tvarka pasaulyje įmanoma ir kiekvienas jame turi išskirtinę – savo – vietą. Paveikia viskas: ritminis teksto sudėstymas, raidžių virtinės, bendras puslapio vaizdas. Per mažus dalykus atsiveria dideli, ir knygoje vaikams mes visa tai pasąmoningai koduojame, net jei nėmaž negalvojame apie Dievą ar fraktalų teoriją. Vaikų knyga – slėpininga jėga, dar labiau sustiprinanti mažo žmogaus didį norą ir gebėjimą būti. Padauginanti drąsą gyventi.

Knygoje mažas visada yra didelis, ir didelis iš karto, o ne tik tada, kai suaugs. Knyga – paslaptis, kurioje aptiksi ir tai, ko neieškojai arba ko dar nemoki rasti. Tai, ko tam tikrame amžiuje protu nesuprantame, palieka sąmonėje įspaudus, kurie ir ne iki galo suvokti ten dirba savo darbą. Paveikslėlių knyga ir suaugusiajam gali tapti kultūros lobių skrynia, o vaikas gali skaityti knygą suaugusiesiems ir rasti joje savo pasakojimą, savo gyvenimo nuojautą. Kultūrinis kontekstas formuoja žmogų, rengia vietą įspūdžiams, kurie čia suguls ateityje, ir išbandymams, kuriuos teks atlaikyti norint nesubyrėti, išlikti vientisam.

Vaikų knyga – tai pagarba mažųjų didybei. Tai pasaulio sukūrimas vis iš naujo, toji žaismingai graži rimtybė, be kurios viskas, taip pat ir vaikų literatūra, tėra tuščias reikalas.

Iš latvių kalbos vertė Audrius Musteikis

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*