„Baltijos kelią“ 1989 m. širvintiškiai įamžino akmeniu
Šiomis dienomis prieš trisdešimt metų Širvintų Sąjūdžio rėmimo grupėje darbas darbą vijo. Skambučiai, konsultacijos, pasitarimai, patarimai, aptarimai, ginčai, džiaugsmas, plojimai per petį, pagyrimai, padrąsinimai – viskas kartu, viskas vienu metu.
Atsakingi asmenys už Širvintų rajono „Baltijos kelio“ atkarpą – Nijolė Balionienė ir Edvardas Gatelis – buvo nuvykę į Mokslų akademiją. Kokiu būdu širvintiškiai buvo priimti Mokslų akademijoje, Edvardas negalėjo paaiškinti: „Nijolė Balionienė ėjo kaip tankas. Viską pirmoji sužinodavo ir apie viską informuodavo rėmimo grupę “. O tada Mokslų akademijoje buvo supažindinti, kokių rajonų atstovai atvyks prie Širvintų kelio atkarpos, kiek apytikriai bus žmonių, kurioje vietoje stovės, kaip pažymėti „Baltijos kelio“ kryžkeles. Daugiausia pasiūlymų buvo ir jiems pritarta – sankryžose pastatyti kryžius. Grįžusi į Širvintas Nijolė Balionienė įtikino širvintiškių grupę, kad Vilniaus–Panevėžio 45 kilometre, prie Musninkų–Kernavės viaduko, Rimučių sankryžoje, labiau tiktų pastatyti akmenį „Baltijos keliui“ atminti. Šiai minčiai buvo pritarta. Dabar reikėjo surasti tinkamą akmenį. Melioratoriai rado ir pranešė, kad už Alionių, link Juodiškių, prie griovio, riogso gana didelis akmuo. Tada darbo ėmėsi Autokelių valdybos vyrai, vadovaujami Alberto Taločkos. Ekskavatoriumi akmenį pakrovė ir atgabeno į Kalnalaukį, į skulptoriaus S. Cibulskio dirbtuves. Šiam puikiam savo darbo žinovui buvo pavesta padaryti atitinkamą užrašą. Akmuo pasirodė esantis labai kietas. Todėl darbas užtruko kiek ilgiau nei tikėtasi.
Numatytoje vietoje akmeniui buvo išlietas pamatas. Laikas bėgo nenumaldomai greičiau negu reikėjo.
Jau rugpjūčio 23 d. užrašas padarytas, beliko tik Gedimino stulpus iškalti, bet trūksta laiko. Nutarta statyti iš dalies pabaigtą paminklinį akmenį. Atvyko per silpnas melioratorių kranas. Ir vėl nusivylimas, vėl organizatoriai važinėjo iš vienos organizacijos į kitą ieškodami galingesnės technikos (mobilių telefonų nebuvo). Tarėsi, prašė, rūpinosi. Tačiau visus vargus nuplovė laimė, kai „Baltijos kelio“ akmuo buvo pastatytas vietoje ir laiku. O Gedimino stulpai ir akmens bučerdavimas atlikti kitą dieną.
Kvietimus į atminimo akmens pastatymą ir akciją „Baltijos kelias“ organizatoriai kopijavo tuo metu buvusiu dauginimo aparatu „Era“.
Nijolė Balionienė prisimena: „Dirbau dideliame per 300 Melioracijos statybos valdybos vyrų kolektyve. Tikrų vyrų! Noriu po trisdešimties metų padėkoti Albinui Rimšai, Albertui Taločkai, ypač akcijos sielai Edvardui Gateliui už nuoširdžiai atliktą darbą. O žmogaus, atsakingo už renginio organizavimą mums priskirtame kelio ruože, kurį paskyrė Vilnius, nebuvo nė kvapo. Būdama „Sąjūdžio“ rėmimo grupėje, ėmiausi pati šio darbo, bijodama, kad Širvintos neapsijuoktų.“
Didingas, pasaulyje neturintis analogų renginys įvyko, viskas praėjo sklandžiai. Mes, eiliniai „Baltijos kelio“ dalyviai, nežinojome, kiek buvo atsakingiems asmenims rūpesčio, pralieto prakaito, nerimo. Mes tik džiaugėmės dalyvių gausa ir vienybe.
Nuotraukos E. Gatelio
Parašykite komentarą