Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  sausio 4 d. laikraščio „Širvis“ 1-ame šių metų numeryje.

Čiobiškyje sensacija. Įsikūrė reemigrantų šeima. Tai toks retas atvejis, taip sudomino, kad būtinai reikėjo pamatyti, susipažinti su lietuviais, kurie sumanė sugrįžti į Tėvynę. Tiesa, ne į gimtąjį Mažeikių rajoną, o tai dar labiau paglostė širdį, kad pasirinko Širvintų kraštą. Suviliojo Irmą ir Aidaną Čepurius Čiobiškio krašto gamta. Jie ilgai važinėjo, dairėsi, ieškojo tinkamo namo. Surasti ne taip greit pavyko, nes norėjosi gyventi ramiai, plačiai, gamtos prieglobstyje ir kad arti būtų didelis miestas. Visus šiuos reikalavimus atitiko Žvagakalnyje esanti sodyba. Puiki gamta, nuostabus vaizdas. Net ir dabar, kai šioje vietoje ne naujakuriai, Irma vis negali atsigrožėti vaizdu per langą: ryte, saulei tekant, medžiai apšviesti vienaip, vakare, saulei besileidžiant, jau kitos spalvos, visai kitas įspūdis. Kasdieną atrodo, kad gyveni vis kitoje vietoje. Aidanas – baldžius, gamina baldus pagal individualius užsakymus, jo darbą teko matyti žmonos Irmos kirpykloje, Čiobiškio seniūnijos patalpose. Puikiausios spintos ir spintelės, pritaikytos konkrečiai tai patalpai ir tai paskirčiai. Irma reikli užsakovė, tačiau pretenzijų dėl baldų kokybės vyrui neturi. Vyras įrengė patalpas ir Irma atidarė kirpyklą. Jaunystėje baigusi Šiaulių buitininkų mokyklą pritaikė mokslus gyvenime.

Klijentų yra, nusiskundimų negirdėjo, dirba ne iš reikalo,o daugiau dėl malonumo, taip įdomiau gyventi, susipažįsta su vietiniais gyventojais, palygina gyvenimo kokybę čia ir ten. O lyginti nelabai yra ko. Airijoje, kur Čepuriai gyveno nuo 1998 metų, darbo valandos minimumo įkainis 9 eurai 15 centų, palygino pieno kainas – 3 litrai kainuoja 2,20 Eur. Darbšti lietuvių šeima greitai įsigijo Korko mieste namą (Korkas pagal gyventojų skaičių didesnis už Vilnių). Irma Korke dirbo vitrinų dizainere, dar puošdavo ir vestuvininkus, jaunąsias, todėl švenčių metu būdavo pats darbymetis. Darbas sekėsi ir patiko Irmai. Pagal ten galiojančius įstatymus, atidirbus firmoje penkerius metus, galima pasinaudoti vienų metų pertrauka, nuo to nenukenčia darbo stažas. Šeima, gyvendama Airijoje, turėjo galimybių pakeliauti ir aplankyti visas Europos šalis.

Kai pirmą kartą susitikau su Irma Čepuriene, pamaniau, jauna mergaitė su vyru atvyko į gimtinę. Įdomu bus pasikalbėti. Tačiau nustebau, kai sužinojau, jog tos jaunos mergaitės vyriausiam sūnui Astijui jau 21 metai. Jį, dar mažiuką, išsivežė tėvai į Airiją. Svetimoje šaly Astijus pradėjo eiti į mokyklą ir puikiai mokėsi. Nuo jo neatsiliko ir jaunesnis, dabar aštuoniolikmetis, brolis Ričmondas, gimęs Airijoje, Airijos pilietis, ir jauniausias Čepuriukas dvylikametis Kelvinas. Tėvai gali didžiuotis savo vaikais. Astijus ir Ričmondas puikiai mokslus baigė mokykloje. Astijus įstojo į universitetą studijuoti farmacijos inžineriją, jam labai patinka jo specialybė. Jis, grįžęs iš paskaitų namo, su tokiu užsidegimu pasakodavo apie savo mokslus, jog ir Ričmondas įstojo į tą pačią specialybę. Šiame universitete mokosi įvairių pasaulio tautybių studentai, o Astijus ir Ričmondas pagal pažangumą patenka į pirmąjį studentų dešimtuką. Žinoma, jie gauna stipendijas, gyvena savarankiškai tėvų paliktame name. Gaila, bet tarpusavyje broliai bendrauja angliškai, lietuviškai kalba su akcentu. Jų planuose, baigus universitetą, važiuoti mokytis į Šveicariją, siekti magistro laipsnio. Baigę mokslus broliai bus naujų vaistų kūrėjai. Ar tokie mokslo vyrai garsintų Lietuvą, mama Irma abejoja, ar grįš čia vaikai. O štai mažasis Kelvinas pirmi metai Vilniuje, jam patinka Lietuvoje. Baigęs šešias klases Korke, (sekmadieniais lankydavo lietuvių mokyklėlę po 4 valandas), šiuo metu mokosi „Lietuvių namuose“. Judrus vaikas greit susidraugavo su lietuviukais iš Ispanijos, Pranzūzijos, Izraelio, Vokietijos. Irma juokiasi pasakodama, kaip iš visų šalių suvažiavę lietuviai vaikai tarpusavyje kalbasi įvairiais akcentais. Tačiau padėtis pastebimai gerėja, vaikai pradeda taisyklingiau kalbėti, jie labai stengiasi. Per kiekvienas išeigines Kelviną tėvai iš Vilniaus atsiveža į Žvagakalnį. Dabar atostogos, tad Kelvinas namuose ir laukia parvažiuojančio Astijaus. Ričmondas mokosi ir dirba, todėl šį kartą šventes teks Čepuriams švęsti be viduriniojo sūnaus.

Gražiai, tvarkingai, pasiturinčiai gyvenę užsienyje, daug kur pabuvoję, daug ką matę ir, žinodami apie esamą pragyvenimo lygį, Irma ir Aidanas Čepuriai grįžo į namus dėl pagyvenusių tėvų. Dar nėra labai tvirtai apsisprendę dėl tolesnio gyvenimo Lietuvoje, bet, tikiuosi, kad jauniausias Kelvinas Čepurys nepanorės išvykti, o tada su juo liks ir mama, ir tėtis. To ir linkime: jau grįžote čia, čia ir būkite. Gerų, sėkmingų, vaisingų Jums Naujųjų metų Tėvynėje.

Straipsnis buvo išspausdintas  sausio 4 d. laikraščio „Širvis“ 1-ame šių metų numeryje. Čiobiškyje sensacija. Įsikūrė reemigrantų šeima. Tai toks retas atvejis, taip sudomino, kad būtinai reikėjo pamatyti, susipažinti su lietuviais, kurie sumanė...