Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugpjūčio 10 d. laikraščio „Širvis“  32-ame numeryje.

Valerjan Romanovski užaugo Vilniaus krašte, bet vaikystėje dažnai svečiuodavosi Medžiukuose – čia mamos gimtinė, čia gyveno seneliai. Likimo vingiai prieš daug metų jį nuvedė į Lenkiją, ten kartu su broliais Valerjan pradėjo medienos gaminių verslą, dabar patirtį perduoda kitiems – dėsto medienos technologiją Varšuvoje. Dirbdamas tiesioginį darbą, randa laiko ir pomėgiui – dviračių sportui. V. Romanovski apgailestauja, kad per vėlai pradėjo sportuoti. Pirmuosius rimtesnius rezultatus pasiekė jau būdamas 25 metų, tai sutrukdė tapti profesionaliu dviratininku, bet neatėmė noro sportuoti toliau. Vyras yra dažnas svečias gimtinėje. Visada kartu pasiima ir dviratį. Iš gimtojo Gudelių kaimo dviračiu nuvažiuoti iki Trakų, Kernavės ar Širvintų Valerjan vienas malonumas, lengva treniruotė. Ir iš Busko miesto dviračiu yra Lietuvon parvažiavęs.

Dešimt metų kaupęs patirtį, V. Romanovski pernai pradėjo naują savo, kaip dviratininko, veiklos etapą. Jis pasiekė du Gineso rekordus važiuodamas be pertraukos 24 ir 48 val. O šiemet, paskutinį liepos savaitgalį, Valerjan ryžosi naujam iššūkiui: pasiekti trijų Gineso rekordų be pertraukos važiuodamas 12, 24 ir 48 val. Tam jis ruošėsi dešimt mėnesių. Planas pavyko ir šiandien V. Romanovski yra trijų naujų Gineso rekordų savininkas, pagerinęs australų dviratininko, ankstesnio rekordų savininko, rezultatus. Nuoširdžiai sveikiname!

Siekdamas rekordų, Valerjan garsina ir Lietuvą: ant jo aprangos vienoje pusėje užrašai lenkų kalba, kitoje – lietuvių. Bet svarbiausia yra rekordų siekimo tikslas ir motyvas. Dviratininkas jau daug metų yra registruotas kaulų čiulpų donoras, bet, deja, jo čiulpai dar niekam netiko. Todėl, norėdamas palaikyti sergančius kraujo vėžiu asmenis ir paskatinti aktyviau registruotis kaulų čiulpų donorais, savo važiavimus ir pasiektus rekordus jis skiria šiam tikslui. „Noriu, kad žmonės suprastų, kiek jėgų ir ryžto reikalauja kova su liga, – sako rekordininkas. – Šiemet vykusių važiavimų šūkis buvo: „Niekada negalima pasiduoti, net tada ir ypač tada, kai situacija atrodo beviltiška““.

Lietuvoje keturi žmonės kasdien išgirsta kraujo vėžio diagnozę. Tai dar ne mirties nuosprendis, yra būdų ligai įveikti. Turbūt vienas dažniausių – kaulų čiulpų transplantacija. Niekas nežino, kada liga gali užklupti jį patį ar artimuosius. Tapdami kaulų čiulpų donorais, galime išgelbėti gyvybę. Donorais registruojami sveiki asmenys nuo 18 iki 35 metų. Įsiklausykime į V. Romanovskio kvietimą – tapkime kaulų čiulpų donorais, padovanokime ligoniui sveikatą.

Nuotraukos iš Valerjan Romanovski asmeninio archyvo

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugpjūčio 10 d. laikraščio „Širvis“  32-ame numeryje. Valerjan Romanovski užaugo Vilniaus krašte, bet vaikystėje dažnai svečiuodavosi Medžiukuose – čia mamos gimtinė, čia gyveno seneliai. Likimo vingiai prieš daug...