Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų spalio 12 d. laikraščio „Širvis“ 40-ame numeryje.

Išgirdau anądien, kad mūsų Savivaldybė kviečia teikti kandidatūras globalios Lietuvos apdovanojimams. Kaip didis rajono patriotas ir rimtas kandidatas į patarėjų – padėjėjų kontingento gretas, pradėjau mąstyti, ką galėčiau pasiūlyti. Ir ką jūs manote, neradau nieko tinkamo. Mūsų rajonas toksai savarankiškas ir nepriklausomas, kad bendradarbiavimas su pasauliu jam visiškai neaktualus. Tiesa, mūsų valdovė žadėjo, kad išgarsėsime, kai įrengsime naują miesto aikštę, nes tai bus analogų neturintis šedevras. Kaip įprasta, pavydūs liežuviai tuoj šį teiginį užginčijo. Be reikalo jie stengiasi: ar pirmi, ar treti, ar penkti – vis vien būsime unikalūs ir garsūs. Puiki pradžia, kitąmet galėsime pretenduoti į nominaciją „Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje“, nes turėsime tą unikalią aikštę. O tada jau bus galima mąstyti apie kitas nominacijas. Kad ir „Globalus talentų pritraukimas“. Juk unikalioje aikštėje galės koncertuoti tik unikalūs talentai. Prie to mažais žingsneliais einama. Štai rudens šventė dar senose erdvėse vyko, bet vietinių talentų jau nebebuvo, neleista jiems pasireikšti. Ir vedėjas buvo „importavas“, čiabuviai gražbyliai liko užsičiaupę. Tai jau kai unikaliąją aikštę įrengsim, tai ant unikaliųjų trinkelių bet kokiai kojai užlipti neleisime. Kitą rudenį mums koncertuos nebe Vilniaus taboro žvaigždės, o mažų mažiausiai – „Gipsy kings“ kompanija. Ir vedėjo, manau, ieškosime nebe Lietuvos teatruose, o Holivude, tarp „Oskarų“ vedėjų. Taigi, mažiausiai dvi nominacijos ateityje garantuotos. O kur dvi, ten ir trečiai, ir penktai vietos atsiras. Pirmyn, globalios Lietuvos link!

O kol ruošiamės globalios Lietuvos apdovanojimams, galėtume sugalvoti kažką ne tokio globalaus. Siūlyčiau „globalios provincijos“ nominacijas. Pavyzdžiui: „Globaliausias rinkiminis piaras“. Kandidatė vienintelė ir nepakartojama – mūsų skaidriausioji valdovė. Juk kaip puikiai sugalvota: rinkiminiame laikraštuke didžiausias dėmesys jai, niekur nekandidatuojančiai ir nedalyvaujančiai. Net gaila pasidarė to kandidato, kurio kampanijos lėšomis šis leidinys dienos šviesą išvydo. Jam vietos ten skirta mažiausiai. O dominuoja, žinoma, šviesiausiosios vyras, kuris galėtų pretenduoti į nominaciją „Rajono draugas, nusipelnęs ne rajono gyventojas“. Ir serenadų atlikėjas, ir naujų rajonų statytojas – ne vieną nominaciją šiam godotinam asmeniui galima sugalvoti. Sakote, mažoka nominacijų? O daug jų ir nereikia, svarbu, kad jos tektų kam reikia.

Jei ieškote analogų su globalios Lietuvos apdovanojimais, tai veltui vargstate – jų čia nėra ir būti negali. Nes provincija lieka provincija: čia verdama savo sultyse ir garbinami tik aukščiausi valdovai. O išsišokėlių su pasiūlymais, inovacijomis ir investicijomis nelabai ir reikia. Ne jiems mūsų pagarba ir nominacijos.

Taigi, mielieji, provincija lieka provincija. Ir nei aikščių rengimas, nei „mandrų“ artistų kvietimas čia nepadės. Kaip sakoma: „Gali žmogų ištraukti iš provincijos, bet provincialumo iš jo ir kuolu neišmuši“. Tai tokios tokelės. Iki kitų susitikimų. Kaip parašytų viena garbi ministrė: „Ačių už dėmesį“.

Jūsų provincialusis Varpininkas

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų spalio 12 d. laikraščio „Širvis“ 40-ame numeryje. Išgirdau anądien, kad mūsų Savivaldybė kviečia teikti kandidatūras globalios Lietuvos apdovanojimams. Kaip didis rajono patriotas ir rimtas kandidatas...