„Grigeo“ kvapas Širvintose
„Širvio“ informacija
Kaip save bepristatytum, ar su kuo save sutapatintum, vis tiek visi esam viename puode, po vienu ir tuo pačiu dangčiu, toje pačioje ir vienintelėje Lietuvoje, todėl pakvipęs „š…“ reikalas su „Grigeo“ Klaipėdoje atsirito ir iki Širvintų. Gal ne taip tiesiogiai, gal ne taip ekologiškai, kaip Kuršių mariose, bet… bet yra ir sąsajų ar panašumų ir su mumis.
Opozicija, ne tik dėl to, kad opozicija, bet ir dėl to, kad nebalsuoja taip, kaip norėtų rajono galva, vis perspėja apie galimas negeroves ateityje: finansines, teisines, kokybiško darbo, specialistų atsakomybių ir taip toliau, ir panašiai. Niekas negirdi, o tiksliau pasišaipo, pakvailina, pasierzina iš tų opozicionierių bandymų parodyti ir tamsiąją kai kurių darbų, projektų, sprendimų pusę, bet… Panašiai buvo ir su „Grigeo“ Klaipėdoje: klaipėdiečiai visuomenininkai jau seniai skundėsi smarve, įtarinėjo, jog „Grigeo“ turi per silpnas nuosavos valymo sistemos apimtis, prašė pagalbos, viešino problemą, deja, niekam dėl to galvos neskaudėjo. Net keli Seimo nariai bandė įtikinti „Grigeo“ jungtis prie centrinės Klaipėdos nuotekų valymo sistemos, bet įmonė kartais pametėdavo Klaipėdos vandenims keliasdešimt tūkstančių eurų, matyt, kad nekeltų bangų ir tylėtų.
Širvintose panašiai: šunys loja, o karavanas toliau traukia ir savo daro. Kad tie, kurių rankomis buvo padaryti vienokie ar kitokie sprendimai tylėtų ir nekeltų bangų, gaudavo postą, būdavo pagerbiami netiesiogiai ar tiesiogiai per gimines, draugus, pažįstamus, ir visi patenkinti. Patenkinti buvo ir „Grigeo“ akcininkai, ir Klaipėdos vandenys, ir aplinkosaugininkai. Klausimas, kiek ilgai? Ėgi iki šių metų sausio. Nesinori tikėti, kad tie Širvintų valdžios „patriotai“ yra idiotai ir nesupranta, kuo gali grėsti jų pasirašyti sprendimai, Tarybos pozicijos narių vienbalsiai rankų pakėlimai. Jau buvo atvejis, kai per televiziją merė teisinosi, kad dėl atleistų darbuotojų kadencijos pradžioje ne ji nusprendė, o Taryba, ne ji parašą dėjo, o Administracijos direktorė. Yra tų analogijų, yra.
Kas laukia šiuo atveju „Grigeo“? Tikriausiai bauda: gal 5 milijonai, gal daugiau. Turbūt bus ieškiniai, baudžiamoji byla, gal net verslo krizė, bankrotas. Kas laukia mūsų, širvintiškių, kai ims lįsti įvairūs galai, neužteks pasakyti, atsiprašau, neužteks mums visiems sakyti: „O ką mums sakė opozicija…“ Daug mes nežinome, informacija yra pateikiama tendencinga, pagražinta, vienpusė, nesistengiant ieškoti objektyvumo. Iš vienos pusės gerai, gyveni, pasaulis gražus, jokių rūpesčių, ką pasakė valdžia – viskas tiesa, ir šventa, nedrįskite abejoti. „Grigeo“ irgi taip įrodinėjo, kad viskas tvarkoj, kad blogas kvapas neviršija taršos rodiklių, kad išleidžiamos išvalytos nuotekos, deja, ylos maiše nepaslėpsi.
Štai mūsuose jau kurį laiką kalbama, kas bus Širvintų seniūnijos seniūnė. Konkursas paskelbtas rugsėjį, šachmatų lentoje jau ėjimai surikiuoti į priekį: kas jau mandato atsisakinėja, kad ramiai galėtų eiti į numatytas pareigas, kas ginti puola būsimą seniūnę. Nieko prieš būsimą seniūnę, lai dirba žmogus, jaunas, energingas, ryžtingas (net ir būstinę įsikūręs šalia savo būsimos darbo vietos seniūnijoje tokiu pačiu pavadinimu „Ryžtas“). Tik viena mintis galvoje šmėžteli, ar ne bus ir čia koks vamzdis paslėptas, kurio ieškoti ilgai nereikės. Būsimi rinkimai į Seimą rudenį parodys, kur pakryps mūsų valdžios vairas, kas liks, o ko neteksim, išlydėsim į platesnius vandenis.
Gaila iš esmės bus tik vieno dalyko, kad būsime apgauti, kaip ir su „Grigeo“, save pristatančia, kaip socialiai atsakingą, ekologiškai dirbančią, aplinkai draugišką įmonę. Bus suniveliuotos vertybės, atrodo, kad XXI amžiuje turėtume būti labiau sąmoningesni, labiau atsakingesni, ir demokratiškesni.
Neatsitiktinai žurnalistas Mykolas Katkus straipsnyje „Viskas, ko nenorėjote sužinoti apie „Grigeo“ ir tris vamzdžius“ rašo apie „…visiškai nusimušusį moralinį kompasą. Kitaip tariant – padugnių vertybės – galim apšikti ir apnuodyti visą miestą ir jūrą už 1,5 milijono per metus. Jokios užuojautos akcininkams, vadovams, papirktiems ar bukiems aplinkosaugininkams čia būti net negali. Ėskit savo šūdą, padugnės.“
Kiek kartų mes turime užlipti ant to paties grėblio, kad imtume galvoti ir atsirinkti – kur tiesa, o kur tik norima tiesa, kur faktas, o kur tik kreivo veidrodžio atspindys. Kad viskas bus gerai po metų kitų – džiaugsimės ir katutėmis plosime, o jei atrasime kanalizacijos vamzdį, kuriuo kelias kadencijas buvome girdomi gražiais pažadais ir apgaule, vargu ar norėsis džiaugtis gėlynais ir aikštynais. Duok Dieve, kad taip nenutiktų, bet, norėdami taikos, turime ruoštis karui, o norėdami turėti atsakingą vadžią, turime ją ypatingai kontroliuoti ir nepasiduoti jos skleidžiamiems kerams, kaip čia pas mus viskas tobula.
Parašykite komentarą