Gyvenimo proza
Jūsų Varpininkas
Esmi teisingas žmogus, nemėgstu apkalbų. Tai ir pykstu ant tų, kurie vis prie valdovės mūsų kabinėtis nenustoja. Atseit, kaimuose kultūrą naikina, bibliotekas uždaro. Gal ir uždarė kokią dešimtį, baisus čia daiktas. Ir Pranė sako, kad norintys kultūros lengvai gali centrą pasiekti, o čia biblioteka tikrai veikia ir netgi knygų joje yra. Nedaug, bet yra. Dar Pranė nugirdo, kad knygyną uždarys, tai gal knygas iš ten bibliotekon perkels, direktorė juk ta pati, tai viską bendron krūvon ir sumes. O knygyne šitiek knygų! Bus ką paskaityti, tikrai bus.
Oi, nukrypau į šalį. Taigi aš dėl valdovės kalbą pradėjau. Uždarydama bibliotekas ji kaimiečių be kultūros nepaliko, tikrai ne. Iš patikimų šaltinių sužinojau, kad visoms seniūnijoms nurodyta užsakyti laikraštį, kad atėję žmogeliai galėtų politiškai ir visaip kitaip šviestis. Aišku, ne bet kokį laikraštį, o tąjį, valdžiai lojalų, savą. Ir viskas čia suprantama: negi leisi neteisingai spaudai savo valdose klestėti. Tvarkosi ponia protingai, jau to iš jos neatimsi – pagarba.
Pagalvojau taip pats sau, kad galėčiau pamėginti tame valdžios laikraštyje įsidarbinti. Dabar, kai jo tiražas didės (tos papildomos prenumeratos sąskaita), tai reikės ir darbuotojų daugiau. Ir taip jie, jei nespausdintų savo partijos vadų kūrybos, tai nežinau, kuo užpildytų laikraštuką. Reikia jiems naujų jėgų. O man, be varpinės likusiam, irgi stogas virš galvos reikalingas. Nutarta, einu darbintis.
Priėmė mane išskėstomis rankom ir iš karto Savivaldybėn nusiuntė Tarybos posėdžio aprašyti. Atėjau toks išdidus visas: šit, išmetė mane iš varpinės, bet nepražuvau, oficioze įsidarbinau, apie mane dar išgirsit. Posėdis prasidėjo ir supratau, kad nieko nebesuprantu. Klausimą pristato Architektūros skyriaus vedėja, kuri eina Socialinės paramos skyriaus vedėjos pareigas. O kokias pareigas eina to skyriaus vedėja? Niekas negali paaiškinti, nes patys nežino. Kavą nešioja sekretorė, kuri eina valytojos pareigas. Per pertrauką grindis šluosto ir puodelius plauna valytoja, kuri šiaip jau eina labai rimto skyriaus labai atsakingas vedėjo pareigas. Galvoje pradėjo ūžti, ausyse spengti ir akyse temti. Kaip tokius viražus aprašyti? Be pusės litro nesuprasi, o tokiam darbe juk negali su kvapeliu rodytis. O juk čia tik žiedeliai, uogelės dar laukia. Reorganizuos ir optimizuos gydymo įstaigas, tai kas ten dėsis? Ateini prie kabineto, o ant durų parašyta: šeimos daktarė, einanti sanitarės pareigas. Ir žinok, ar čia tave gydys, ar tik kojas nusivalyti lieps. Sako, seniūnijos optimizacijos laukia nesulaukia, kaip ten etatai apsivers, kas kokį postą užims ir kokias pareigas faktiškai vykdys? Ir kaip man tokius pokyčius aprašyti, kad skaitytojai nepagalvotų, jog piktnaudžiauju užsilikusiomis krupniko atsargomis? Teko prisipažinti, kad nesigaudau savivaldos labirintuose ir pabrukus uodegą grįžti pakrūmėn. Dabar suprantu, kodėl valdžios laikraštis nerašo apie Tarybos posėdžius – nesusigaudo situacijoje, kaip ir aš. Optimizacijos viražai nūdien ne eilinio žurnalisto nosiai. Turbūt, ir pati valdžia tik dalį savo sprendimų suvokia ir gali paaiškinti. Taip ir turi būti: valdžios nebūtina suprasti, bet būtina bijoti ir klausyti.
Taip, darbo paieškos kol kas sekasi ne kažin kaip, bet aš rankų nenuleidžiu. Žmogus su tokia patirtimi ir praeitimi po pirmos nesėkmės rankų nenuleidžia. Apie mane dar išgirsit!
Mielieji, nenuleiskite rankų ir jūs. Ieškokite savo vietos po saule ir būtinai ją rasite. Iki greito…
Jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą