Bagaslaviškiečių jau nebestebina Linų šventė, kurią kasmet jau šeštą kartą rengia linų augintojai Janina ir Liubomiras Bronislovas Vošteriai. Teko pasikalbėti su šventės dalyviais, kurie „etatiniai“–kasmetiniai, sutikau ir tokių, kurie, girdėję itin gerus dalyvavusiųjų atsiliepimus, atvyko pirmą kartą. Tačiau tarp „veteranų“ ir pirmąkart dalyvaujančių bendra yra tai, kad ir tiems, ir kitiems patiko ir jau nutarę dalyvauti kitais metais. Ir kodėl gi, ne? Čia tokia puiki atmosfera, visa aplinka dvelkia geranoriškumu, o kiek naudingos informacijos apie mūsų auksą – liną.

Šeštadienį, apie dvyliktą valandą prie J. ir L. B. Vošterių namų automobilių grūstis, susibūrę, pasidabinę tautiniais drabužiais saviveiklininkai, susirinkę žiūrovai, svečiai. Skamba Stasio Žlibino žodžiais himnas linui. Įžanginį žodį, kaip ir priklauso šventės organizatoriui, taria Liubomiras Bronislovas Vošteris. O tada nuleidžiama drobė nuo naujai pastatyto stogastulpio – tai paminklas linui, kurį sukūrė skulptorius Valentinas Butkus. Šeši varpo dūžiai simbolizuoja šeštosios Lino šventės pradžią. Po stogastulpio atidengimo susirinkusieji kviečiami į didžiulį kiemą, kuriame jau laukė prekybininkų stalai, nukrauti rankdarbiais, naminiais kepiniais; suolai, kviečiantys prisėsti, išdabinta scena.
Na, o scenoje nepamainoma vedėjų pora: Ona Valančienė ir Kazimieras Visackas. Jiedu šios šventės vedėjai nuo pat pradžių. Įgytas patyrimas duoda savo vaisių – supranta vienas kitą iš pusės žodžio, tad rimtai kalbėdami ir pajuokaudami vedė šventę lengvai, sutartinai, tarytum tarpusavyje besišnekučiuodami.

O šventėje norinčių kalbėti netrūko. Pirmiausia sveikinimo žodį tarė Žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Sveikindamas susirinkusiuosius ir dėkodamas šventės organizatoriams, jis pasakė: „Deja linų plotai šalyje tragiškai sumažėjo, todėl labai gerbtinas Vošterių noras populiarinti linus ir laikytis mūsų tradicijų.“ Ministras B. Vošteriui įteikė identifikacinį ženklą – tai amatininko įvertinimo ženklas. Šventės šeimininkas neliko skolingas – jis ministrui įteikė duonos kepalą, įteikdamas pajuokavo: „Duona įteikiama ant drobinio rankšluoščio, tačiau linų nebeliko, tad nebėra ir rankšluoščių“.

Po merės sveikinimo ir palinkėjimų, plojimais buvo sutiktas poetas Stasys Žlibinas. Tai Rietavo ir Elektrėnų garbės pilietis. Rietavas pagerbė savo žinomą kraštietį, o kodėl Elektrėnai? Pasirodo, tai „Elektrėnų žiburių“ dainos autorius. Atsidėkodama poetui už jų miesto apdainavimą, Elektrėnų savivaldybė suteikė šį garbingą vardą. Tai kol kas vienintelis poetas, esantis dviejų savivaldybių garbės piliečiu. S. Žlibino žodžiams parašytos dainos tapo vos ne liaudies dainomis, juk „Kur tas kelelis pilkas“, „Gromatėlė“ dainuojama net nesusimąsčius, kas parašė žodžius, o tai geriausias poeto įvertinimas, nemažiau populiarios ir „Atsiliepk dainoj“, „Mėlynakė rasa“, „Berniukai“ – Stasys Žlibinas tūkstančio dainų autorius, todėl be eilių negalėjo kalbėti ir Bagaslaviškyje. O naujos eilės – tai vėl eilės apie liną, naujas himnas jam.

„Jūs daug darote visų labui, nesitikėdami apdovanojimų, tad prieš Jūsų didelę širdį lenkiu galvą, o prieš didelį darbą – klaupiuosi“, – geranoriškai juokaudamas ir sveikindamas Bronislovą Vošterį kalbėjo Kupiškio rajono atstovas Zigmas Aleksandravičius. Nuoširdžiai ponus Vošterius sveikino Vaiva Budraitytė. Susirinkusieji įdėmiai klausėsi mokslų daktarės Sofijos Jankauskienės smulkiai aiškinamos lino sandaros ir jų naudos mūsų organizmui, Žemės ūkio ir maisto mokslo instituto docento Evaldo Klimo sveikinimo žodžių šventės rengėjams bei priminimo apie visokeriopą naudą, gaunamą iš kuklaus lino augalėlio.

Besiklausant odės linui, atvyko Bagaslaviškio šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios kunigas vikaras Adomas Adukauskas su seminaristu Audriumi Sargeliu. Šventės rengėjų kvietimu dvasininkai atėjo pašventinti naujai pastatyto stogastulpio. Po bendros maldos, gerų palinkėjimų buvo pašventintas ne tik stogastulpis, bet ir visi šventės dalyviai.

Metas, kai linai žydi – tai dangus nusileidžia ant žemės – taip gražu ir mėlyna, deja, tai lieka prisiminimuose.

Bronislovas Vošteris smulkiai ir nuoširdžiai aiškino, kokią naudą lino gerosios savybės teikia ne tik sergantiems. Omega-3 būtinas visiems – nuo vaikų iki senjorų. Tai sveikatos šaltinis. B. Vošteris pateikė savo išvadas ir paskaičiavimus, kiek kainuoja vaistinėse perkamų žuvų taukų dėžutės ir atitinkamai tas pat kiekis omega-3, gaunamas iš linų. Nauda neabejotinai linų pusėje, o kaina kalba pati už save.

Apie ekologiškus produktus, gaunamus iš B. Vošterio ūkio, kalbėjo užkalbinta prekiautoja iš Pasvalio rajono Daujėnų kepyklos. Prie jos staliuko su duonos kepiniais rikiavosi eilutė. Vaišinga prekiautoja skubėjo visus pavaišinti sausainiais, ypač gyrė ir siūlė pirkti avižinių sausainių. Anot jos, „labai pagerėjo šių sausainių kokybė, kai miltus ėmėme pirkti iš Vošterių ūkio. Dabar jie trapūs, nors ingredientai tie patys, tai rodo, kad miltai geros kokybės“.

Sutiktas Seimo narys Petras Čimbaras jau ne naujokas šioje šventėje, jis palygino Lino šventę, buvusią prieš ketverius metus ir dabartinę, apgailestavo, kad šioje mažiau prekybininkų: „Gal COVID-19 paveikė… Naudotų sėmenų aliejų, būtų sveiki ir nesirgtų jokiomis koronomis…“
Prie savo kurtų suvenyrų stovinti mokslų daktarė S. Jankauskienė apgailestavo, kad, uždarius Upytės bandymų stotį, dirba visai ne su linais susijusį darbą. „Naikinami ne tik pluoštiniai linai, beveik nebeliko sėmeninių linų, nėra ir bandymų stoties. Kodėl tokio naudingo augalo atsisakoma? Klausimas be atsakymo“, – atsiduso mokslų daktarė.

Lino šventę tradiciškai po oficialiosios dalies vainikuodavo koncertas. Ne išimtis ir šeštoji Lino šventė. Dalyvavo Gelvonų folkloro ansamblis „Savingė“, vadovaujamas Laimutės Bikulčienės, pasirodė visų mėgstama „Nalšia“, „Sutaras“.

O kaip gi viešėti pas Vošterius ir išvažiuoti nepavaišintiems? To niekada nebuvo! Pavaišinti buvo visi, kas tik pageidavo. Pilni puodai žirnių košės, skanūs blynai su šermukšnių uogiene, valgyk, ko nori ir kiek nori. Patiekalus iš šeimininkų išaugintų gėrybių gamino tarptautinių konkursų laureatas Povilas Mikalajūnas.

Šventės vedėjai padėkojo rėmėjams: Žemės ūkio ministerijai, Rajono savivaldybei, I. Šeiniaus bibliotekai, Kultūros centro garso operatoriui A. Jakimavičiui, savanoriams. O besiskirstantys šventės dalyviai linkėjo geros sveikatos ir dėkojo tautinį paveldą puoselėjantiems svetingiems Janinai ir Bronislovui Vošteriams.

Nuotraukos autorės

Bagaslaviškiečių jau nebestebina Linų šventė, kurią kasmet jau šeštą kartą rengia linų augintojai Janina ir Liubomiras Bronislovas Vošteriai. Teko pasikalbėti su šventės dalyviais, kurie „etatiniai“–kasmetiniai, sutikau ir tokių, kurie, girdėję...