In memoriam. Gražina Strelcovienė
Ateina laikas ir žmogaus lieka tik prisiminimas, nuveikti darbai, pasakyti žodžiai…
Gražiną daugelis širvintiškių pažinojo kaip linksmą, energingą, žodžio kišenėje neieškančią. O ir kaip nepažinsi, juk čia gimusi, čia augusi, čia pabaigė Širvintų vidurinės mokyklos aštuonias klases. Gyvenimas jau taip sudėliojo, kad nuo pat mažų dienų mokėjo pamokyti, paaiškinti, paguosti, paauklėti, todėl visuomet būdavo mėgiama vaikų. Galbūt dėl to ir pasirinko pedagoginį kelią įstojusi ir po ketverių metų pabaigusi Vilniaus pedagoginę mokyklą. Mokslai sekėsi, tai, ką studijavo, patiko, o įgytą ikimokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją pritaikė pradėjusi dirbti gimtosiose Širvintose, Širvintų rajono tarpkolūkinės gyvulininkystės įmonės „Širvinta“ vaikų darželyje. Kai žmogus pasirenka teisingą kelią, darbas jam tampa hobiu. Taip nutiko ir jaunai auklėtojai Gražinai. Dar ir dabar buvę auklėtiniai ar mokiniai visada šiltu ir gražiu prisiminimu mini savo mielą auklėtoją. Pasėtos sėklos vaikuose dabar jau duoda gausų derlių, o tai pedagogui didžiausias įvertinimas. Bedirbdama darželyje, Gražina aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, dalyvavo saviveikloje, dainavo mišriame chore.
Prasidėjus Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiui, 1993 m. buvo viena iš pirmųjų Širvintų konservatorių skyriaus įkūrėjų ir narė iki pat savo gyvenimo pabaigos.
Griuvus tarpkolūkinės gyvulininkystės įmonei, moteris darbą surado Medžiukų pradinėje mokykloje. Čia ji ėmėsi taip pat pedagoginio darbo – mokytojavimo. Smagu, kad nauja veikla puikiai sekėsi, su vaikais greitai susidraugaudavo, o jau tada ir mokyti, ir mokytis žymiai lengviau ir įdomiau. Čia taip pat organizavo šventes, susitikimus, įvairias išvykas.
Visuomeniška ir pilietiška Gražina išliko ir vėliau, nors dėl tėvelių ligos ir rūpesčio jais teko atsisakyti mėgstamo darbo. Ji dalyvavo politiniame gyvenime, būdavo rinkiminių apylinkių komisijų pirmininke, sekretore, nare. Mažai rinkimų vyko be Gražinos. Saviveiklininko dvasios neprarado ir mielai prisijungė prie Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios sumos choro. Giesme šlovindama Dievą, Gražina su kolektyvu dalyvavo ne vienuose Pivašiūnų šventovės, Aušros Vartų, Žemaičių Kalvarijos atlaiduose.
Kiekvienam sutiktam moteris buvo jautri, tačiau negailėdavo ir tiesių, kartais ir aštrių, bet teisingų žodžių. Mokėjo prakalbinti nedrąsų ir nuraminti išsišokėlį. Deja, gyvenimas nutrūko staiga ir netikėtai. Liko sūnus, vyras, brolis, kuriems labai trūks mamos, žmonos, sesers, bet Gražina išliks ne tik jų, bet ir kiekvieno, ją pažinojusio, širdyje.
Lai būna lengva Tau, miela Gražina, Širvintų žemelė.
Grupė draugų
Parašykite komentarą