Naujausios žinios

In memoriam Kristinai Miselienei (1941-2016)

Vėlyvą rudenį, kai žiemos miegui ruošiasi gamta, sustojo Kristinos Miselienės širdis, į Amžinybę iškeliavo buvusi Janiūnų mokyklos Direktorė, Mokytoja, nuostabi Mama, Močiutė, rūpestinga Sesuo, gera, nuoširdi Kaimynė, Saviveiklininkė.

Kristina Miselienė – ilgametė Jauniūnų mokyklos mokytoja, direktorė, kuriai vadovaujant mokyklą baigė ir išaugo kelios dešimtys Jauniūnų krašto mokinių kartų. Direktorė nuoširdžiai rūpinosi mokiniais, jų ugdymu ir mokymusi. Gyvendama Jauniūnuose, gerai pažinojo mokinius, jų šeimas, todėl, vargingiau gyvenančius mokinius vesdavosi ir į namus, kad galėtų išmaudyti šiltoje vonioje: surasdavo jiems švarių drabužių, pamaitindavo, padėdavo atlikti namų darbus. Stengėsi užtikrinti visiems vienodas galimybes, kad mokykloje jaustųsi visi mokiniai saugūs, lygiaverčiai.

Kristinai vadovaujant, nemaža grupė jaunų mokytojų specialistų pradėjo savo pedagoginį kelią Jauniūnų mokykloje. Reikli mokytojams buvo direktorė, bet kartu  žinojo kiekvieno rūpesčius, juos globojo, kantriai mokė gerumu, guodė, kai mažiau pasisekdavo, džiaugėsi, skatino, kai sėkmė lydėjo. Mokėjo burti kolektyvą.   Kristinai vadovaujant, gražiais laimėjimais (mokslo, literatūros, meno, sporto) garsėjo Širvintų rajone ir šalyje Jauniūnų mokykla. Ne kartą Jauniūnų mokykloje vyko rajono mokyklų vadovų pasitarimai, metodinės dienos, kai patirtimi dalindavosi su kolegomis, nors pati girtis nemėgo, laukdavo, kol kiti pastebės.

Kristina buvo baigusi biologiją, mokė vaikus pažinti gyvąją ir negyvąją gamtą, pamilti gamtos grožį. Jos aistra buvo gėlės, gėlynai. Įvairiausių  spalvų gėlės žydėdavo prie mokyklos ir jos namų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, Kita jos veiklos sritis buvo valgių gaminimas – skaniausi sūriai, mišrainės, pyragai, uogienės… Savo gamintų valgių  receptais dalindavosi su kolegomis, mokiniais.

Nors pagrindinis Kristinos rūpestis ir gyvenimas buvo mokykla, bet nepamiršo ir šeimos, namų. Su šviesios atminties vyru Mykolu išaugino ir į gyvenimą išleido tris draugiškus ir darbščius savo vaikus – sūnus Eugenijų ir Ričardą, dukrą Jolantą, kurie, sukūrę darnias savo šeimas, augina savo vaikus. Džiaugėsi ir didžiavosi Kristina  sūnumis, dukra, marčiomis ir žentu, anūkais, proanūkiais,  dviem savo broliais (kaip pati sakydavo „mano globėjai“) ir jų žmonomis. Gera jai būdavo, kai sutikdavo ir sėkmingai gyvenančius savo mokinius, kalbėdavo apie juos, prisimindavo jų vaikystę, mokymąsi  mokykloje. Niekada nepamiršo savo buvusių kolegų mokytojų, valandų valandas galėjo apie juos pasakoti – nuoširdžiai,  prisimindama jų sėkmingus darbus  mokykloje, domėdavosi, kaip sekasi jiems kitose mokyklose.

Kristina  buvo įvairių šeimos ir kitų švenčių iniciatorė, dalyvė. Ji nuostabiai mokėjo suburti žmones ne tik šventėms mokykloje, bet buvo ir giminių susibūrimų pagrindinė organizatorė.  Išėjusi į užtarnautą poilsį, Kristina Miselienė neužsidarė namuose, buvo aktyvi saviveiklininkė, Jauniūnų kaimo bendruomenės narė, visada linksma, visada optimistė.

Liūdna, kad sunki liga pakirto Kristiną, kai ji dar tiek planavo, tiek svajojo… Šviesus Kristinos Miselienės atminimas liks ją pažinojusiųjų širdyse – mokinių, kolegų, kaimynų, artimųjų. Jos gerumas ir jos pamokos išliks nepamirštamos prisiminimuose, pokalbiuose… Tebūnie lengva jai gimtojo krašto žemė.

Monika Bilotienė

Buvusi Širvintų r. Švietimo skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*