Pasidalink per Facebook!

„Eina garsas prūsų žemėj…“ taip rašė mūsų dainius Maironis. O štai metų pabaigoje driokstelėjo lyg perkūnas iš giedro dangaus garsas Širvintose, kad trijų miesto mokyklų laukia didžiulė pertvarka. Žinoma, tik garsas, nes oficialios informacijos Savivaldybės interneto tinklalapyje nė su žiburiu nerasi, bet anokia čia naujiena. Merės ir jos komandos darbotvarkės lakoniškos, dažnai nieko nepasakančios, jei apskritai tokios būna įkeltos. Pripranti žmogau ir jau nebesitiki, ir net nežiūri, o kam, dirbama su dokumentais (čia panašiai kaip gerai kalbu angliškai su žodynu), o ne su žmonėmis, susitinkama su kokio skyriaus vedėju ir nieko daugiau. Net mūsų naujosios Vyriausybės pasitarimai vyksta gyvai, galima stebėti internetu tiesioginę transliaciją, o čia net darbotvarkės reikia paieškoti. O kam ieškoti, geriau garso, einančio iš lūpų į lūpas, pasiklausyti ir kitų šaltinių pasiieškoti, kurie gali patvirtinti arba paneigti tą garsą.

Kas ieško, tas randa

Štai Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus interneto svetainėje žinutė: „Gruodžio 30 dieną, 11.00 zoom aplinkoje gimnazijos vadovės, pedagogai, darbuotojai susitiko su Širvintų rajono mere Živile Pinskuviene, vicemere Janina Pažusiene, Širvintų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičiene. „Iš pirmų lūpų“ išgirdome apie numatomą trijų miesto mokyklų reorganizavimą į vieną ugdymo įstaigą, šios pertvarkos strateginius tikslus.“

Pasirodo, ne tik garsas, bet visa strategija su pertvarkos tikslais ir, manykime, vizija. Niekas nesako, gal pertvarka ir reikalinga, gal yra iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuleisti sprendimai, o gal rajono biudžetui taip blogai, kad nebeišlaikomos trys mokyklos, tiksliau jų administracijos, gyvi žmonės, nes pastatus vis tiek teks išlaikyti, bet oficialios informacijos nėra.

Ne taip seniai mokyklos buvo išardytos, pertvarkytos motyvuojant, kad nebeliks fabrikų, vaikams bus saugesnė aplinka, išgryninta gimnazija, progimnazija, įsteigta pradinė mokykla, berods, geras dešimtmetis praėjo ir va, prašom, grįžtam atgal. Pradinė mokykla su visa infrastruktūra taps ne tik darželiu, bet daržu gigantu. Pradinėje mokykloje šiuo metu mokosi daugiau nei trys šimtai mokinukų.
Na, valdžia daro, valdžia žino, tačiau su žmonėmis, kurie tą pačią valdžią išrinko, nereikia nei pasitarti, nei informuoti. Tiesiog, lyg šuns penktą koją po visų derinimų ir reformų, pastačius prieš faktą, „supažindinti“. Juk mokyklose mokosi mūsų visų vaikai ir vargu, ar atsiras gyventojas, kuriam vienodai šviečia ši pertvarka: čia ir tėvai, ir seneliai, ir dėdės, ir tetos. Susidaro įspūdis, kad ant visų mūsų nusišvilpt, bus padaryta ir taškas, trūks – plyš, bet komanda su mere priešaky geriausiai žino.

Bet vėlgi, galime pasiguosti, kad bene pirmas kartas… Gal ir gerai, kad neklausia, papildomos laiko sąnaudos, dirbtinės ir iš anksto apspręstos, koks turi būti atsakymas, apklausos, darykite, darykite ir spręskite už mus, už mūsų vaikus, už mokytojus, mes lyg avinai tik linksėsime galvomis ir lauksime kitų panašių sprendimų. Juk „Kancaras viską žino, Kancaras čia karalius…“.

Ir vis dėlto gimnazisto gauta žinutė iš mokyklos priverčia susimąstyti: „Nenorėjau vakar jūsų, mano mielieji, „užpilti“ neigiama informacija, bet manau, kad turite žinoti, kas laukia mūsų ateityje. Geležinis jautis švaistysis ragais kaip turi būti… Vyks mokyklų reorganizacija ir nuo rugsėjo 1-osios mokysitės „ilgojoje“ gimnazijoje (jai priklausys 1–12 klasės). „Atžalyno“ nelieka, progimnazijos mokiniai ateina mokytis pas mus ir dirbame „in korpore“ (kartu) 5–12 klasės. Į progimnazijos patalpas keliasi pradinė mokykla. Pradinėje mokykloje planuojama įrengti darželį. Gimnazija keis pavadinimą. Jūs baigsite ne Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją (tikriausiai), o??? kažkokią kitą… „Atžalyno“ mokytojai ves ir jums pamokas, mes – ir atžalyniečiams. Keisis administracija (direktorė, pavaduotojos, sekretorė ir t. t.). Visa tai bus nuo RUGSĖJO 1 dienos. Iki birželio (vasaros atostogų) dar turėsite savo kabinetą, po to dalinsimės jį su kita klase… Naujovių bus daug, ne visos bus priimtinos (ir mums, mokytojams, ir jums, mokiniams). Bet yra, kaip yra… Viena viltis, kad iki birželio dar galime būti ramūs… TAD LAIKOMĖS! JAUČIO METAI PILNI NETIKĖTUMŲ!..“

Belieka pabaigti prancūzų rašytojos Delfinos Žirarden (Delphina Gay Girardin (1804–1855) mintimi: „Kartais paprieštarauti reiškia pasibelsti į duris, kad sužinotum, ar yra kas nors namie.“ Panašu, kad šiuo atveju nieko nėra namuose, visi išėjo miškuosna savanoriauti, o kas kalba? Kalba Vilnius, dabar aštuoniolika valandų ir trys minutės.

„Eina garsas prūsų žemėj…“ taip rašė mūsų dainius Maironis. O štai metų pabaigoje driokstelėjo lyg perkūnas iš giedro dangaus garsas Širvintose, kad trijų miesto mokyklų laukia didžiulė pertvarka. Žinoma, tik...