Pasidalink per Facebook!

Gruodžio 8-ąją musninkiečiai buvo pakviesti į „Spindulio“ bendruomenės surengtą minėjimą – konferenciją, skirtą Lietuvos kariuomenės įkūrimo 100-mečiui. Ir kas čia tokio, ar maža tokių ar panašių minėjimų jau įvyko – paklausite. Viskas taip, bet vis dėlto…

Pirmiausia ši konferencija viena iš tų, kurių negalėtume pavadinti „Spindulio“ tradicine arba progine, nors proga, reikia pasakyti, neeilinė – pasitaikanti kartą per šimtmetį. Konferencijoje aptarti istorijos faktai, kurie, nors ir įvykę prieš šimtmetį, paklojo pamatus dabartinei mūsų laisvei.

Tokia minėjimo idėja kilo iš brandaus bendruomenės narių požiūrio į savo veiklos įprasminimą, savo pačių indėlį į Tėvynės laisvę – ką mes, XXI a. žmonės, paliksime ateinančioms kartoms; pamažu išsikristalizavo mintis, jog jau nebepakanka vienkartinių, kad ir gražių renginių laisvės kovotojams paminėti – jų auka mūsų širdyse turi išlikti gyva visą laiką, maža to – tokį suvokimą mūsų pareiga perduoti jaunimui.

Pasirodė, kad ši bendruomenės narių mintis gražiai dera su Lietuvos savanorių artimųjų idėja, gimusia per paminklo atidengimo šventę, jog reikia ir toliau plėtoti veiklą renkant ir skelbiant medžiagą apie savanorius, kovojusius Musninkų valsčiuje, (nes ne visi čia kovoję savanoriai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių įrašyti paminklinėje lentoje), be to, įtraukiant ir pokario  Laisvės kovotojus – juk būtent jų pasiaukojama ir gerai organizuota kova užfiksavo Lietuvos okupacijos faktą.

Iškilmingoji minėjimo dalis prasidėjo, kai skambant fanfaroms L. Vaicekausko vadovaujami šauliai įnešė Lietuvos Respublikos ir Šaulių vėliavas. Po vėliavų pagerbimo ceremonijos visi sugiedojo Himną, tautiniais drabužiais pasipuošusios gimnazistės ir jaunieji šauliai buvo palydėti nunešti vainiką ant savanorių kapų.

V. Sarpausko nuotraukos

Renginio konferencinę dalį pradėjo dr. Valdas Rakutis, Lietuvos kariuomenės vado patarėjas, karo istorikas, savo pranešime atskleidęs Musninkų miestelio svarbą Nepriklausomybės kovose. Paaiškėjo, jog miestelis buvo strategiškai svarbus, nes į jį sueina penki keliai. Tačiau, kaip teigė pranešėjas, mūsų kariuomenės pergalę (miestelio ir po kelių bandymų priešams taip ir nepavyko užimti) mūšiuose dėl Musninkų lėmė ne atsitiktinė sėkmė, o labai geras vadovavimas. Kadangi svarbiausi mūšiai vyko Taučiulių ir Sketerių kaimuose, juose reikėtų pastayti bent jau atminimo ženklus.

A. Bagočiūnienės nuotraukos

Prisiminimais apie senelius savanorius pasidalijo jų artimieji – G. Prielgauskas, A. Dikčius ir J. Kalinauskas, kurio senelis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Reikia pastebėti, kad savanorių artimųjų dalyvavimas konferencijoje neapsiribojo vien gražiomis kalbomis – buvo suburta iniciatyvinė grupė (kordinatorius – A. Dikčius), kurios tikslas įkurti klubą „Išsaugok“. Šio būsimo klubo veiklos kryptį nusako pats pavadinimas. Anūkų prisiminimus gražiai papildė vietos poeto Balio Ališausko posmai apie Laisvės kovotojus.

Konferencija iš tiesų išėjo darbinė – savo naują kūrinį (būsimo paminklo Čiobiškyje Laisvės kovotojams maketą) pristatė skulptorius A. Kuzma ir architektas R. Krištopavičius. Ir šis pristatymas nesibaigė vien plojimais – pradėta burti iniciatyvinė grupė paminklo statybos fondui įkurti.

Skambiu akordu, autentiškais pasakojimais iš anų laikų gyvenimo renginį užbaigė Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė – Laima Purlienė). Ko verta vien tai, kad šis ansamblis savo gretose turi tikrą Lietuvos partizaną, kuris eilėmis aukštino Tėvynę Lietuvą ir užtraukė dainą, skirtą buvusiam savo vadui. Taip ir maga pridurti – štai kaip išryškėja Laisvės kovotojų vertybės – ne apie savo kančias patirtas lageriuose byloja, o apie tikrą meilę Tėvynei.

Ir įdomus, ir prasmingas, ir džiaugsmingas renginys – taip apibūdino minėjimą – konferenciją viena iš renginio dalyvių, savanorio anūkė P. Kvietkauskienė. Nuo savęs pridursime – prie to labai prisidėjo neeiliniai jame dalyvavę žmonės. O tokių surasti ir pakviesti beveik visada sugeba „Spindulio“ bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis.

Apibendrindamas renginį, pirmininkas pastebėjo, jog pavyko įgyvendinti numatytus tikslus: paminėti Lietuvos kariuomenės šimtmetį, prisiminti tuos, kuriems turime būti dėkingi už savo laisvę, burtis tam, kad savo dėkingumą paverstume konkrečiais darbais: „geresnio paminklo didvyriams nebus, kaip vykdymas jų idealo“.

Kartu pirmininkas pasidžiaugė darnia bendruomenės komanda, padėkojo daugiausiai padirbėjusiems:

H. Vaicekauskienei, viso renginio režisierei, L. Vaicekauskui – už karinę dalį, Valentinai ir Juozui Brazaičiams – už surengtą mokinių piešinių bei savanorių nuotraukų parodą, gimnazijos mokytojai Eglei ir jos suburtai gimnazistų komandai už gražų svečių priėmimą, Andželai ir Kazimierui už tai, kad ir iš toliau atvykę svečiai jaustųsi kaip namie, Karoliui už renginio įgarsinimą, už sumuštinius ir arbatą – Astai, Vilmai, Kristinai.

Renginys baigėsi, bet „Spindulio“ veikla tęsiasi. Ne tik tęsiasi, bet ir plečiasi – ir jokių sunkumų planuojant ateities veiklas – štai „Vilnelės“ vadovė pasiūlė organizuoti susitikimą su knygos apie legendinį partizanų vadą Žalią Velnią autoriumi.

Gruodžio 8-ąją musninkiečiai buvo pakviesti į „Spindulio“ bendruomenės surengtą minėjimą – konferenciją, skirtą Lietuvos kariuomenės įkūrimo 100-mečiui. Ir kas čia tokio, ar maža tokių ar panašių minėjimų jau įvyko –...