Naujausios žinios

Istorijos nesuklastosi

Nomedos Drazdienės piešinys

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų rugpjūčio 10 d. laikraščio „Širvis“  32-ame numeryje.

Ir vėl telieka eilinį kartą pripažinti, kad teisūs buvo senoliai, šimtąkart teisūs. Ir tada, kai sakė: „Viskas gyvenime kartojasi“, ir tada, kai tvirtino: „Nieko naujo šioje žemėje“, o jau ypač tada, kai konstatavo: „Valdžios keičiasi, problemos lieka“. Iš kur tokios išvados? Ogi iš spaudos. Papuolė netyčia į rankas senas laikraštis. Radau jame pasakojimą apie rajono kasdienybę. Skaitau: teismų maratonas nesibaigia. Atsakovas – Savivaldybė, turėdama teisininkų, dar samdo advokatą, kuriam išmokami tūkstančiai mokesčių mokėtojų pinigų. Ieškovė piktinasi tokia padėtimi ir viešai aiškina, kad sieks, jog nuostolius mokėtų ne rajono biudžeto pinigais, bet kalti asmenys, pirmiausia meras iš savo kišenės. Tada atsakingiau žiūrės, nedarys klaidų ir nemėtys mokesčių mokėtojų pinigų.

Štai taip. Jau girdžiu, kaip piktinatės tais žodžiais ir keiksnojat mane, kad pasiėmęs kelių savaičių senumo rajoninį laikraštį, pasakoju ne kartą girdėtas atleistųjų grąžinimo į darbą peripetijas. Neskubėkite piktintis. Laikraštis visai ne rajoninis, o 2009 metų. O ieškovė, jau turbūt supratote, mūsų valdovė skaidriausioji. Meras – niekadėjas, iš tų buvusiųjų, tarp kurių, valdovės tikinimu, gerų žmonių nerasta, tada valdovę dabartinę iš pareigų atleido. Pasipiktinusi ponia puolė teisman ginti garbės, orumo ir teisės į turėtas pareigas. Teismai truko ilgai, aistros virė, biudžeto pinigai byrėjo į advokatų kišenes ir t. t. Viskas kaip ir dabar, tik kiti metai, kiti žmonės, kiti mastai. Niekas juk nekaltas, kad tie, buvusieji, atėję valdžion, vieną kitą atleisdavo, vieną kitą saviškį šilton vietelėn įtaisydavo. Smulkmenos, niekas nė nepastebėdavo. Bet, kai valdžią įgavo valdovė skaisčiausioji, smulkmenoms vietos nebeliko. Atleidimai pasipylė kaip iš gausybės rago, o rajono teismas, girdėjau, prašo papildomų etatų, nes su ieškiniais nebesusitvarko. Tai tokie tie skirtumai. O esmė liko ta pati: tada teisininkai nesusitvarkė, ir dabar nesusitvarko. Dėl tokios padėties rajono biudžetas kentėjo ir tada, ir dabar. Kas pasikeitė? Valdovės pozicija. Anuomet tikino, kad negalima švaistyti pinigų samdant advokatus, kai yra savi teisininkai, šiandien taip pati elgiasi. Tada šaukė, kad tuometis valdovas turi iš savo kišenės už klaidas mokėti, šiandien to daryti nė nesiruošia. Štai ir galvoju: gal požiūrį lemia ne įsitikinimai, o užimamos pareigos? Kol esi opozicijoje, t. y. mažumoje, garsiai giedi vienokias giesmes, kai įgauni politinį svorį, senas giesmes pamiršti. Sakote, taip nesąžininga? Galbūt, užtat gera. Žodžiu, valdžia reikalinga ne pavaldinių, o savąja gerove rūpintis.

Kuo ypatinga dabartinė valdžia? Darbų mastais. Jei atleisti, tai dešimtimis, jei žadėti, tai mažiausiai rojų, jei statyti, tai triumfo arką, jei vadovauti, tai bent dviems skyriams, o jei seniūnijoms – tai ir trims įmanoma. Bet, jei užmiršti, tai viską, ką žadėjo, kai pasiekė valdžios olimpą. Ak, ta palaimingoji politinė sklerozė, kokia ji patogi ir laiku.

Atrodytų, viskas sustyguota, į lentynėles sudėliota ir surikiuota. Bet, va, atsiranda kažkoks senas laikraštpalaikis ir primena tai, ko prisiminti kai kam visai nesinori. Teisingai kažkada sakė didysis patriotas Bugailiškis – Prūdas: „Istorijos nesuklastosi!“

Taigi, mielieji, neklastokime istorijos ir neišsižadėkime savo žodžių ir poelgių. Nes niekada nežinai, kas ir kaip gali juos priminti. Ir dar viena smulkmenėlė – tai galioja ne tik eiliniams runkeliams, bet ir politikos šviesuliams. Gyvenimas tęsiasi ir po rinkimų. Ta gaida ir atsisveikinu iki kitos savaitės.

Jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*