Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 12 d. laikraščio „Širvis“ 28-ame šių metų numeryje.

Didžiuojamės, kad esame Europos valstybė, pažangi ir progresyvi. Net lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą turime, lyčių lygybę nuolat pabrėžiame. Bet dažnai tenka išgirsti tokių „perliukų“, kad atrodo, jog nuo viduramžiško mąstymo dar labai netoli tenuėjom.

Visai neseniai žiniasklaida pratrūko skelbti, kad buvęs greitosios pagalbos tarnybos medikas, nuteistas už pacientės išprievartavimą, vėl dirba toje pačioje tarnyboje, tik kitame mieste. Kaip neretai būna, žiniasklaida liko kalta, kam viešina tokius dalykus ir neduoda vyriškiui ramiai gyventi. Vienas iš greitosios pagalbos tarnybos vadovų ne tik gynė buvusį kalinį, bet ir pareiškė, kad nukentėjusioji pati ne be kaltės, ji tik norėjo pasipinigauti, o viskas, atseit, vyko jai sutinkant. Atleiskite, bet didžiajai daugumai moterų pats faktas, kad tai galėjo vykti mašinoje, pakeliui į medicinos įstaigą, kelia pasibaisėjimą. Kaip tai atrodo? „Kol nuvyksim į ligoninę, gal neleiskim laiko veltui, sumeskim „greituką“? – siūlo medikas. „OK, vis vien nėra kas veikti, sutinku,“ – atsako pusiau sąmoningos būsenos pacientė. Ir jiedu neria į malonumų jūrą… Skamba makabriškai, sutikite. Taip, aš pritariu tiems, kurie tvirtina, kad reikia vyrui suteikti šansą atsitiesti, leisti jam dirbti, netapti Visuomenės išlaikytiniu. Bet yra pakankamai darbų ir be važiavimo į iškvietimus. Nežinau, ar ramiai jausčiausi lydima mediko su tokia praeitimi, ar iš viso norėčiau kviestis greitąją pagalbą, jei žinočiau, kad gali atvykti būtent šis asmuo. Juk tikrai galima rasti jam darbą be kontakto su ligonėmis. Kad ir dispečerinėje, konsultuoti telefonu – ne man mokyti atsakingus už įdarbinimą asmenis. Man nejauku, kad šiandien galima viešai kelti tokią mintį, jog tada nukentėjusioji buvo kaltesnė už nuteistąjį.

Neteikia vilties ir kitas atvejis, kai brolis ir pusbrolis sistemingai žagino dvylikametę. Humaniškasis teismas jiems skyrė bausmes, atidedant jų vykdymą keletui metų. Praktiškai jie liko nenubausti. Nebent bus tokie beviltiškai kvaili, kad prisidirbs per atidėjimo laiką ir tada jau teks paragauti kalėjimo duonos. Manau, niekinta paauglė teisėsaugos sistema nusivylė visam gyvenimui. Tikiuosi, bent jau bendravimo su giminaičiais jai pavyks išvengti.

Baisu, kad taip viduramžiškai mąsto didelė dalis vyrų, bet yra ir jiems pritarančių moterų. Turbūt ne vienas dar prisimename prieš keletą metų garsiai nuskambėjusį atvejį mūsų rajone, kai septyniolikmetis išprievartavo dešimtmetę. Tuomet viena ponia, beje, dirbanti su vaikais(!) ir pati turinti dukterų ir anūkių, aiškino, kad mergaitė pati kalta, nes „vizgino uodegą“ prieš tą jaunuolį. Dešimtmetė pati kalta? Jei „paskenduolių veronikų“ laikais taip pasakytų kokia davatkėlė, tai gal ir nesistebėtum. Bet kai taip pasako išsilavinusi moteris, atrodo, jog esame visiškai beviltiški ir iš viduramžiškos mąstysenos dar ilgai neišsilaisvinsim. Būdama šios ponios darbdavių vietoje, vien už tokį požiūrį vyčiau ją nuo darbo su mažamečiais kuo toliau ir su „vilko bilietu“, kad ir kitur panašaus darbo negautų.

Nežinau, ką turime keisti sistemoje, ko imtis, kad dabartiniai vaikai išaugtų mąstančiais ir suprantančiais, kad prievartos negali būti niekur, kad žodis „ne“ reiškia „ne“ ir jokių kitų interpretacijų čia negali būti. O jei kažkas prarado protą bei žmogiškumą ir įvykdė prievartos aktą, bausmė turi būti griežta. Ir visuotinis kaltininko ar kaltininkų pasmerkimas turi būti savaime suprantamas. Nes šiandien neretai smerkiama auka ir tai, dar kartą pabrėžiu, – gąsdina. Negana deklaruoti pažangų mąstymą, reikia ir mąstyti pažangiai, kitaip liksime užstrigę viduramžiuose. Nepaisant lygių galimybių kontrolierės veiklos ir simbolinių baudų nusižengusiems. Visi turime jaustis saugūs ir gerbiami.

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 12 d. laikraščio „Širvis“ 28-ame šių metų numeryje. Didžiuojamės, kad esame Europos valstybė, pažangi ir progresyvi. Net lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą turime, lyčių lygybę nuolat pabrėžiame....