Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  balandžio 26 d. laikraščio „Širvis“ 17-ame šių metų numeryje.

Žiemą pradėjome lankyti Čiobiškio seniūniją. Šis krašas tuo metu buvo itin gražus, o dabar pavasarį tenka atsisveikinti su gabiais, darbščiais, kūrybingais žmonėmis ir nuostabiu rajono kampeliu. Norėjosi kuo daugiau aplankyti ir susipažinti su šio krašto žmonėmis. Žinoma, norai liko neįgyvendinti. Čiobiškyje tiek daug šviesių, įdomių žmonių, kad neįmanoma visų aplankyti ir juos aprašyti. Esu labai dėkinga seniūnui, puikioms bendruomenių pirmininkėms ir jų nariams, darbštiesiems ūkininkams, kultūros darbuotojoms, esamoms ir buvusioms pedagogėms, liaudies meistrams, visiems geranoriškiems čiobiškiečiams, kad papasakojo ir supažindino su Neries pakrantėje esančia seniūnija. Liko neišdildomi įspūdžiai. Nelabai gerai pažįstu rajoną, tad džiaugiuosi galimybe susipažinti su kita – Jauniūnų – seniūnija. Linkiu puikių laimėjimų Čiobiškiui ir sveiki, Jauniūnai!

Nuo ko pradėti pažintį su seniūnija, jei ne nuo seniūno. Šiai seniūnijai visai neseniai pradėjo vadovauti seniūnas Ramūnas Jasevičius. Mano nelaukto vizito metu R. Jasevičių radau kabinete, užsiėmusi kanceliariniu darbu. Žinoma, darbą trukdo telefono skambučiai, o ir aš, tikriausiai ne laiku atsiradau – trukdau rinkdama informaciją. Geranoriškas seniūnas greit pasiūlė pabendrauti su seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais, nurodė įdomius žmones ir įdomias vietoves. O tokių, pasirodo, ir šiame krašte pilna. Susitarėme su seniūnu: jei ko nerasiu, nesuprasiu, nežinosiu – galiu drąsiai kreiptis patarimo.

Pažintį su Jauniūnų seniūnija pradėjau nuo Bartkuškio. Barkuškio pagrindinėje gatvėje iš tolo šviečia pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro baltas pastatas. Šiame centre mokinių klegesys, tačiau, gaila, direktorė išvykusi. Apsilankysiu vėliau. Priešais daugiafunkcį centrą neseniai Europos lėšomis renovuotas dviaukštis pastatas – biblioteka, vaikų darželis, sporto salės. Pro biblioteką negalima praeiti – reikia užeiti, tuo labiau, kad šiuo metu (antradienį, ketvirtadienį – iš ryto, pirmadienį, trečiadienį, penktadienį – po pietų) biblioteka dirba. Negalima nepavydėti šiame pastate dirbantiesiems: šviesu, šilta, švaru. Bibliotekoje pasitinka draugiškai besišypsanti šių patalpų šeimininkė – Marija Karužienė. Tvarkingai sudėliotos lentynose knygos, prie lango, ant stalų, surikiuoti kompiuteriai. Nustebino skaityklos stalas – skaitytojai vienas nuo kito atskirti pertvaromis, tokius stalus teko matyti tik M. Mažvydo bibliotekoje. Apie knygas M. Karužienė gali be galo kalbėti, nes bibliotekoje dirba jau keturiasdešimt metų .Bedirbant užaugo skaitytojai, dabar lankosi jų vaikai, o ir senieji skaitytojai dažnokai apsilanko, tik gaila, kad bibliotekoje nėra spaudos leidinių. „Vis trūksta lėšų,“ – sako M. Karužienė.

Kalbėjome su bibliotekininke apie knygas, o ji net nenujautė, kad man rūpi sužinoti, kaip ji tvarkosi savo Paspėrių – Meilūnų kaimuose kaip seniūnaitė. Pasirodo, tai nedideli kaimai, nedaug gyventojų juose gyvena. Dauguma jų – senjorai. Seniūnaitė gali išvardinti visų gyventojų vardus ir pavardes, žino, kur gyvena jų vaikai. Darbingo amžiaus gyventojų seniūnaitijos teritorijoje nedaug. Tačiau visi gyvena draugiškai, sutartinai. Skundų seniūnaitė nėra gavusi. O štai kelionę į Kryžių kalną jau buvo suorganizuota: keliomis lengvomis automašinomis nudūmė Paspėrių – Meilūnų kaimo gyventojai į Šiaulių rajoną. Užbaigus pavasario sėjos darbus, planuojama ekskursija į Trakus arba Anykščius, tačiau tai paslaptis – dar ne viskas suderinta. Manau, kad pasiseks seniūnaitei įgyvendinti planus, nes sakė, kad būtinai parašyčiau, jog kitos seniūnaitijos pavydi M. Karužienei tokių draugiškų, gerų žmonių, kokie gyvena šioje seniūnaitijoje. Malonu klausytis ir girdėti, kaip gražiai apie savuosius gyventojus atsiliepia neseniai išrinktoji seniūnaitė. Sėkmės jums tvarkytis savo teritorijoje.

Ką gi, jei pradėjau kalbinti seniūnaites, tai reikia susitikti ir su kita – jau šios gyvenvietės seniūnaite – Irena Bekioniene. Darbo vietoje, parduotuvėje, nėra – parbėgo namo papietauti, bet minutė – ir Irena jau čia ragindama dirbusią pardavėją eiti pietų. Irena šios parduotuvės vedėja dirba jau vienuolika metų, darbas, reikalaujantis daug jėgų ir atidumo: reikia laiku užsakyti reikiamus produktus, sekti jų galiojimo laiką, laikytis reikalaujamų sanitarinių normų ir dar daug visokių pirkėjams nematomų darbų. Energingą, jauną moterį, puikiai besitvarkančią parduotuvėje, bartkuškiečiai dar ir seniūnaite išrinko. Nesidžiaugia šiomis visuomeninėmis pareigomis parduotuvės vedėja. „Nespėju, bet kaip dirbti nemoku, o laiko seniūnaitės pareigoms nei laiko, nei jėgų nelieka. Svarstau atsisakyti vedėjos pareigų, dirbsiu pardavėja. Šis darbas man labai patinka. Tada, atidirbusi darbo valandas, galėčiau daugiau laiko skirti seniūnaitės pareigoms,“ – sako I. Bekionienė. Kuo gyvena ir kas kelia gyventojų susirūpinimą, Irena puikiai žino. Atėję apsipirkti bartkuškiečiai pasikalba, pasitaria. Šiuo metu didžiausia problema – varnos. Bartkuškį puošia dideli, seni medžiai. Ši gamtos puošmena – labai patogi varnoms. Jų čia tiesiog kolonijos. Šie paukščiai ne tik triukšmauja, teršia, šiukšlina, bet ir gana drąsiai jaučiasi. Kol kas prieš varnas nebuvo imtasi jokių priemonių. Daug vilčių dėl tokios padėties pakeitimo į gerąją pusę Irena ir bartkuškiečia deda į naująjį seniūną. Štai, artėjant akcijai „Darom“, kartu su bendruomene, numatyta apsitvarkyti prie daugiabučių namų. Tikimasi visų gyventojų geranoriškumo, draugiškai dalyvauti talkoje. Kai visi dalyvaus bendruose tvarkymo darbuose – nebus kam ir šiukšlinti. Tėvai dalyvautų kartu su vaikais, mokytojai dirbtų su savo kaimynais – mokinių tėvais – tokios talkos suartina kaimynus, sumažina tarp jų atskirtį, artimiau susipažįstama. Girdėjau kalbant pirkėją, kad seniai bevalyti dūmtraukiai – tai didelė ir pavojinga gaisro priežastis – o kas gali juos išvalyti, pirkėja teiraujasi seniūnaitės. Manau, kad Irena imsis padėti šiai pagyvenusiai moteriai. Klausinės, aiškinsis ir išspręs šį rūpestėlį. Tokia jau seniūnaitės dalia – būti tarpininku tarp seniūno ir savo apylinkės gyventojų. Žinoma, norint gerai atlikti šias pareigas, reikia skirti laiko, o Irena, anot bartkuškiečiu, yra jautri, pareiginga, todėl tam labai tinkama. Tad stiprybės, kantrybės ir energijos, Jums Irena.

Straipsnis buvo išspausdintas  balandžio 26 d. laikraščio „Širvis“ 17-ame šių metų numeryje. Žiemą pradėjome lankyti Čiobiškio seniūniją. Šis krašas tuo metu buvo itin gražus, o dabar pavasarį tenka atsisveikinti su...