Pasidalink per Facebook!

Pavasaris jau lipa ant kulnų: diktuoja visos gyvosios gamtos ritmą, darbus, keičia spalvas, madas ir net sufleruoja mūsų laikraščio temas. Šįkart norime pasidalinti žiniomis apie vynuoges. Ne apie jų naudą ir vertingąsias savybes, bet apie tai, kaip jų užsiauginti patiems, mat tuoj bus pats metas jų pasisodinti.

Lietuvos klimatas šyla, tad nieko jau nebestebina, kad vynuogės puikiai dera ir Lietuvoje. Bėda tik ta, kad jų auginimo ypatumus yra perpratęs nedaugelis, galbūt todėl jas įprasta laikyti Pietų kraštų vaisiais.

Vynmedžiai – vieni seniausių kultūrinių augalų. Senovės Egipte buvo auginami jau prieš 6–7 tūkstančius metų. Vėliau klestėjo Mesopotamijoje, Asirijoje ir Babilone. Viduržemio jūros baseino gyventojus vynuoges auginti išmokė senovės finikiečiai. Iš Graikijos žinios apie vynmedžius plito senovės Romos teritorijoje, o viduramžiais vynuogininkystė buvo populiari vienuolynuose. Vėliau vynmedžių veislės ir auginimo būdai ėmė plisti po visą pasaulį.

Lietuvoje pirmasis vynmedžius paminėjo Žanas Emanuelis Žiliberas, kuris 1781–1783 metais Vilniaus universitete dėstė botaniką. Jo iniciatyva buvo įkurtas Vilniaus botanikos sodas. Jame, be kitų augalų, kaip vaizdinė priemonė augo ir keletas vynmedžių. XVIII–XIX a. vynmedžiai buvo auginami Lietuvos dvaruose, tarpukariu – Kauno botanikos sode. Radosi mėgėjų entuziastų, kurie augino ir kolekcionavo vynuoges. Ypač didelį darbą atliko selekcininkas A. Gailiūnas iš Juodupės miestelio. Jo išvestos hibridinių vynmedžių veislės pasižymi dideliu atsparumu šalčiams, ankstyvu sunokimu ir geru skoniu. Tai – „Gailiūno Šasla“, „Liepsna“, „Palanga“, „Gailiūno besėklė“ ir ypač tinkama pradedantiesiems vynuogių augintojams – „Juodupė“, labai ankstyva, nereikli ir derlinga veislė.

Apskritai vynmedžiai – nereiklūs augalai, tačiau jiems netinka rūgščios dirvos arba durpiniai dirvožemiai ir aukštas gruntinis vanduo. Jiems reikia parinkti saulėtas vietas, nes tada geriau sunoksta uogos, ir saugoti nuo vėlyvų šalnų, nes sprogstantys pumpurai apšąla ir tais metais nedera.

Vynuogių veislės pasirenkamos priklausomai nuo tikslo. Desertinės vynuogės yra skirtos valgyti šviežios. Jų kekės išvaizdžios, uogos gražios, didesnės, malonaus skonio ir aromato, sultingos. Desertinių veislių uogos turi storesnę luobelę, šaldytuve (+6, +10 °C) jas galima išsilaikyti iki mėnesio ir ilgiau. Vyninių veislių vynuogės smulkesnės, skirtos sultims ir vynui gaminti, todėl nereikėtų jų ilgai saugoti.

Vynmedžiai sodinami pavasarį ir vasarą: sodinukai plikomis šaknimis – iki gegužės pradžios, o vazonėliuose žaliuojančius idealiausia pasodinti iki birželio pabaigos.

Vynuogių augintojas Petras Baliūnas savo sode augina per 100 veislių vynuogių. Jam ypač svarbu, kad vynuogės ne tik gerai derėtų, būtų puikios išvaizdos, bet ir būtų atsparios ligoms bei tiktų auginti mūsų klimato sąlygomis. Anot jo, neišmanydami sodinimo, genėjimo, priežiūros ypatumų, žmonės dažnai padaro esminių klaidų ir nepagrįstai nusivilia vynuogių auginimu. Paklaustas, nuo ko reiktų pradėti, buvo griežtas – nuo žinių. Su „Širvio“ skaitytojais jis mielai sutiko pasidalinti sukauptomis žiniomis ir praktiniais patarimais.

Vynmedžių sodinimas – nuo ko pradėti?

Dirvos paruošimas

Didžiausią įtaką vynmedžiams turi šviesa, šiluma ir dirvožemyje esančios maisto medžiagos. Idealiausia vieta vynmedžiams sodinti yra šlaitai su nuolydžiu į pietų pusę, pietinė tvoros arba sienos pusė. Tuomet jie gauna daugiau saulės šviesos, šilumos, yra apsaugoti nuo šiaurinių, šiaurės vakarų vėjų bei pavasarinių šalnų. Geriausiai vynmedžiams tinka purūs, lengvi priesmėlio arba priemolio dirvožemiai, kurių Ph 5,5–7.

Vynmedžiai, kurie negauna pakankamai drėgmės arba auga šešėlyje, yra mažiau atsparūs ligoms. Vietą savo vynmedžiams reikia paruošti taip, kad jų šaknys būtų gerai aprūpinamos drėgme bei maisto medžiagomis. Gruntiniai vandenys ne aukščiau negu 1,5–2 m nuo dirvos paviršiaus. Jei sodinsite didesnius plotus, dirvą reikia ruošti prieš metus. Ji turi būti patręšta organinėmis ir mineralinėmis trąšomis ir giliai (40–50 cm) suarta.

Sodinimas

Lietuvos klimato sąlygomis sodinukus geriausia sodinti balandžio paskutinę savaitę, gegužės pirmoje pusėje. Tuo metu dirvožemio temperatūra pasiekia 8–10oC, o oro temperatūra 15–20oC. Petras Baliūnas smulkiai paaiškina, kaip reiktų teisingai pasodinti vynuoges ir į ką atkreipti dėmesį:

• „Sodinukus plikomis šaknimis laikykite drėgnose pjuvenose iki 10oC temperatūroje. Neleiskite šaknims išdžiūti.

• Sodinukus, įsigytus indeliuose ir pradėjusius žaliuoti, sodinkite tik galutinai praėjus šalnoms. Iki to laiko sodinukus laikykite šiltnamyje arba ant palangės.

• Sodinukus, įsigytus indeliuose, galite sodinti nuo pavasario iki rudens.

• Desertinės vynmedžių veislės sodinamos kas 1,5–2 m. Vyninės tankiau, kas 1–1,5 m. Mažame vynuogyne tarpai tarp eilių 1,5–2,5 metro. Jei vynuogynas didesnis ir planuojate naudoti žemės ūkio techniką, atstumas tarp eilių 2,5–3 m, atsižvelgiant į naudojamos technikos matmenis. Norint, kad geriau įšiltų žemė, lygumose eilės orientuojamos iš šiaurės į pietus, o pietiniame šlaite iš rytų į vakarus.

• Iškaskite 60 cm pločio ir tokio pat gylio duobes.

• Į kiekvienos duobės dugną įpilkite skaldos ar rupaus žvyro apie 15 cm. Paruoškite žemių mišinį. Priesmėliuose mišinys ruošiamas iš viršutinio dirvožemio ir komposto santykiu 1:1. Priemoliuose – iš viršutinio dirvožemio, komposto ir žvyro santykiu 1:1:1.

• Iš šio mišinio duobėje suformuokite reikiamo aukščio kūgelį. Svarbu įsidėmėti, kad savo šaknį turintys sodinukai sodinami taip, kad šaknų kaklelis būtų 20–25 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, o skiepytų vynuogių skiepas turėtų būti iškilęs apie 5 cm virš žemės paviršiaus.

• Ant kūgelio tvarkingai paskleiskite sodinuko šaknis. Jei įsigijote sodinukus atviromis šaknimis, prieš sodinimą juos pamirkykite drungname vandenyje iki 24 valandų. Po mirkymo aštriomis žirklėmis patrumpinkite šaknis 1–3 cm.

• Šalia kūgelio pastatykite apie 5–8 cm diametro plastikinį vamzdį. Jis turi būti iškilęs 5–10 cm virš žemės paviršiaus. Vamzdis skirtas vynmedžio laistymui ir tręšimui. Toks laistymo-tręšimo būdas skatina pagrindinių šaknų augimą, mažiau vystosi „rasos“ šaknys. Be to, išlaikomas sausas dirvos paviršius, todėl sumažėja grybelinių ligų rizika. • Sodinuką užpilkite paruoštos žemės mišiniu iki duobės viršaus.

• Žemę švelniai suspauskite ir gausiai palaistykite.

• Įsmeikite kuoliuką jauniems ūgliams pririšti.

• Žemę aplink vynmedį rekomenduojama uždengti juoda agroplėvele, kad neaugtų piktžolės. Ji taip pat šildys žemę, todėl geriau augs šaknys. Sodinant prie pastatų sienų, duobės kasamos 30–40 cm nuo sienos.“

Patarimai

• Esant pavasarinių šalnų rizikai sodinukus reikia uždengti.

• Pirmaisiais metais, pavasarį, jeigu nelyja, sodinukus reikia palieti kartą per 2 savaites drungnu vandeniu. Neužmirškite laistyti vynmedžių ir per vasaros kaitras.

• Tręšti pirmaisiais metais nerekomenduojama, nes medžiagų ir mikroelementų pakaks iš sodinimui tinkamai paruoštos dirvos. Antrais metais galite lengvai patręšti.

• Jeigu pirmaisiais metais ant vynmedžio pasirodys žiedynai, juos būtinai nuskabykite – dabar svarbiausia suformuoti tinkamą šaknų sistemą.

• Svarbu, kad vynuogynas būtų tinkamai genimas ir vėdinamas, taip sumažinsite ligų pavojų.

• Nebijokite išgenėti 70–90% praėjusių metų ūglių, taip tik užtikrinsite geresnę uogų kokybę.

• Profilaktiškai nupurkškite nuo grybelinių ligų.

• Kas 2–3 metus pašalinkite ,,rasos“ (paviršines) šaknis.

• Jei nepatiesėte agroplėvelės, ravėkite piktžoles.

• Nukritus lapams nugenėkite vynmedį pagal pasirinktą būdą. Palikite ne daugiau 8–12 pumpurų vynmedžiui. Palikite tik sumedėjusias ūglių dalis, kurių storis ne mažesnis negu 7 mm.

• Aplink vynmedžius švariai sugrėbkite lapus. Juos ir nugenėtas šakas sunaikinkite.

Tręšimas

• Pavasarį prasidėjus vegetacijai tręšiama kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra daugiau azoto.

• Prieš žydėjimą ir tris savaites po jo – fosforu.

• Uogoms nokstant – kaliu. Rinkitės vandenyje tirpstančias trąšas. Norma: 1 valgomas šaukštas 10 litrų vandens (lauko temperatūros).

Vynmedžių paruošimas žiemai

Vynmedžiai pradedami ruošti žiemai po pirmųjų rudeninių šalnų, nukritus lapams. Po pirmųjų didesnių šalnų paprastai atšyla, pasausėja. Šiuo metu ne visiškai sumedėję ūgliai baigia bręsti.

Vynmedžius palikite švarius. Senus lapus kruopščiai sugrėbkite. Juos ir nugenėtas šakas sudeginkite.

Artėjant pirmiems šalčiams vynmedžiai dengiami – atrišami, nugenimi, prilenkiami prie žemės, prismeigiami sulenkta viela ir uždengiami. Tinkamiausia vynmedžius dengti taip, kad negulėtų ant žemės, po jais paklojama eglišakių, jomis taip pat uždengiamas ir viršus. Ant eglišakių uždengiama polietileno plėvelė. Po eglišakėmis vynmedžiai gerai išsilaiko, nes yra sudaromas oro tarpas, jie nepelija ir neiššunta pumpurai, eglišakių nemėgsta pelės.

Bus daugiau…

Pavasaris jau lipa ant kulnų: diktuoja visos gyvosios gamtos ritmą, darbus, keičia spalvas, madas ir net sufleruoja mūsų laikraščio temas. Šįkart norime pasidalinti žiniomis apie vynuoges. Ne apie jų naudą...