Kai norisi keliauti, kliūčių nėra
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gruodžio 21 d. laikraščio „Širvis“ 49-ame numeryje.
Kiekviena kelionė – tai vietos, kurias aplankome, žmonės, kuriuos sutinkame, istorija, kurią prisimename, naujos žinios, įspūdžiai, jausmai.
Įpusėjo gruodis. Vakarai jau nebeilgėja, rytais saulutė „pramiega“,vėliau pateka. Nuo gruodžio 13-osios, šv. Liucijos, pradedame laukti saulėgrįžos, t. y. šviesos dienos. Mes, bočeliai, stengiamės kuo dažniau susieiti, vienas į kitą pažiūrėti, šypsena pasidalinti. Gruodžio 14 d. dvidešimt senjorų – keliautojų, vadovaujant pirmininkui Vladislovui, sėdome į Kultūros centro autobusą ir pirmyn į Vilnių įgyvendinti projekto „Pažinkime gimtąjį kraštą“. Gerbiamasis Vladislovas autobuse supažindino mus su numatytomis aplankyti vietomis: Vilniaus Dievo Gailestingumo šventove, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, vakariene „Kinų“ restorane. Nors laukė smagi iškyla, tačiau ją iš pradžių temdė ilgametės „Bočių“ bendrijos narės, aktyvios tremtinių choro dalyvės, šviesaus atminimo Aldona Narušienė netektis. Tad po kelionės dar laukė ir šermenys Paširvinčio laidojimo namuose, kur pirmininkas kvietė galinčius ten apsilankyti.
Po valandos mes jau Dievo Gailestingumo šventovėje, seniau ji vadinta Švč. Trejybės bažnyčia. Vilniaus širdyje įsikūrusi Dievo Gailestingumo šventovė yra viena didžiausių sostinės tikinčiųjų traukos centrų. Čia plūsta ir piligrimai iš viso pasaulio, trokštantys atsigaivinti prie Gailestingojo Jėzaus širdies, iš kurios sruva malonių versmės. 2004 m. kardinolo Audriaus Bačkio rūpesčiu šventovė restauruota, jai paskirtas Dievo Gailestingumo šventovės titulas. Šventovė tapo tikrais namais daugeliui sužeistų, paklydusių. Abejojančių sielų.Čia atranda prieglobstį pasaulio atmestieji, randa atgaivą atšalę nuo tikėjimo. Šventovėje visą parą vyksta Švč. Sakramento adoracija. Tad Jėzus laukia savo vaikų dieną ir naktį. Šildomos šventovės centre virš altoriaus yra iškeltas originalus dailininko Eugenijaus Kazimirovskio tapytas stebuklingasis Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kurį seseriai Faustinai kaip ženklą pasauliui liepė nutapyti pats Išganytojas. Jis pažadėjo daug malonių sieloms, kurios su pasitikėjimu prie šio paveikslo melsis kasdien 15 valandą, tai gailestingumo valanda visam pasauliui (Jėzaus mirties valanda). Šventovę puošia Nijolės Vilutytės grafitai (jos darbai puošia ir Aušros Vartų Gailestingosios Motinos koplyčią) ir į vienuolika kalbų išversta malda: Jėzau, pasitikiu Tavimi.
Išėję iš Dievo Gailestingumo šventovės, atėjome į Katedros aikštę pasigrožėti Kalėdine eglute. Apžiūrėjome ir įsigijome kalėdinės mugės eksponatų, paragavome karšto vyno, taivaniško delikatesinio gėrimo „Bubble tea“, kurį 1980 metais pradėjo pardavinėti arbatinėse ir restoranuose. Tai specialaus paruošimo gėrimas su Tapijokos perlais, kurie pagaminti iš saldžios bulvės rudojo cukraus. Išvirti perlai savo tekstūra panašūs į guminukus. Pabuvojome Arkikatedroje, tyloje pasimeldę visi išėjome ir toliau tęsėme pažintinę ekskursiją pagal planą. Štai jau mes ir atvykome į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką – knygų pasaulį. Sakoma, kad knygos – minties laivai, plaukiantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo bangų krovinį iš kartos į kartą. Tad skaitykime, tobulėkime! Teisus buvo a. a. poetas Justinas Marcinkevičius sakydamas: „Už viską, kas manyje yra geriausia, aš dėkingas knygoms“. Mus sutikusi gidė Sandra Kulešienė pradėjo pasakoti, kad Nacionalinė biblioteka įkurta 1919 m. Kaune. 1963 metais buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. 1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, o 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. Tai pagrindinė Lietuvos viešo naudojimo mokslinė biblioteka, atliekanti ir parlamentinės bibliotekos funkcijas. Nuo 2007 m. Nacionalinė biblioteka yra Europos bibliotekos (The Europen Library, TEL) narė ir dalyvauja Europos skaitmeninės bibliotekos „Europeana“ kūrime. Nacionalinės bibliotekos dokumentų fonde sukaupta apie 7 mln. fizinių vienetų, 1,87 mln. pavadinimų spausdintų ir kitų dokumentų. Registruotų vartotojų skaičius apie 13 tūkstančių, lankytojų – 980 tūkstančių, dokumentų išduota 1 mln. 200 tūkstančių, vartotojų vietų apie 300. Tokioje gausybėje knygų, dokumentų skaitykloje buvo itin malonu pamatyti ir mūsų krašto laikraščio „Širvis“ visus egzempliorius.
2006–2011 m. Nacionalinės bibliotekos vaikų literatūros centras įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą skaitymo skatinimo programą „Skaitau, vadinasi gyvenu“, kurios tikslas skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, kelti skaitymo prestižą. Biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija vykdo projektą „Bibliotekos pažangai“. Jos tikslas – pasiekti, kad Lietuvos gyventojai, ypač kaimo vietovėse, plačiau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis informacijai gauti ir bendrauti.
Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje dirba apie 500 darbuotojų, plotas – 25 tūkst. kv. m. Padėkoję gidei už įdomų, šiltą pasakojimą, atsisveikinome. Pakeliui į namus užsukome į „Kinų“ restoraną vakarienei. Skanavome šešių rūšių patiekalų su ryžiais ir pikantiško skonio padažais. Visiems labai patiko. Gerai pasistiprinę, pabendravę, neakivaizdžiai padėkoję restorano savininkei p. Jolantai (gaila, jos tuo metu nebuvo) ir per aptarnaujantį personalą palinkėję jai ramių šv. Kalėdų, išvykome namo dvasiškai pakylėti, kupini įspūdžių, skaidrios nuotaikos. Kelionė mus praturtino, sušildė mūsų širdis. Tariame nuoširdų „Ačiū“ mūsų bočių vadovams: Genovaitei, Vladislovui ir kitiems tarybos nariams, vairuotojui Gediminui už įdomią, turiningą išvyką.
Prie balto stalo, nuoskaudas pamiršę
Susėskite plotkelės laužt šventos.
Žvakelių virpesiai – likimo pirštai,
Te laimę Jums ir džiaugsmą dovanos.
Su šv. Kalėdom ir artėjančiais Naujaisiais Metais!
Elena Pakalnienė, Pensininkų sąjungos „Bočiai“ Širvintų sk. narė
Parašykite komentarą