Naujausios žinios

KAIMAS PRIE NAIDŲ EŽERO

Sodybos šeimininkai Elena Romutė ir Enrikas Lisauskai

Buvęs Kiauklių kolūkis labiausiai nutolęs nuo rajono centro. Kiauklių gyvenvietė nemaža, tačiau ne visi namai gyvenami. Kaimui gyvybės įkvepia Kultūros centro Kiauklių filialo direktorė A. Amankavičienė. Tai ji su bendrijos pirmininke, seniūnaite sumąsto vis „nematyta neregėta“, kaip ir garsusis tik Kiaukliuose gyvuojantis kasmetinis Cepelinų balius. Šiemet pagaminta per tūkstantį cepelinų. Visi cepelinų „gamybos“ dalyviai pasirodė scenoje. Nepamačiau Elenos Romutės Lisauskienės. Kur ji, kodėl jos nėra? Ponią Eleną Romutę visai paprasta rasti. Ji gyvena netoli Kiauklių – Naidų kaimo.

Važiuojant į Kiauklius gražiai iš tolo matosi kaimo pavadinimo riboženkliai. O Naiduose Lisauskų sodyba taip pat matoma iš tolo. Išpuošta, išdailinta. Kaip neaplankyti šios sodybos šeimininkų.

Šeimininkės vieta – virtuvė, tad ponią Eleną Romutę randu bekepančią vyrui Enrikui blynus. Taip prie stalo ir prasidėjo pokalbis apie tuos senus, praėjusius laikus. Šiame kaime Lisauskai apsigyveno prieš penkiasdešimt ketverius metus, čia ir keturis vaikus Vaclovą, Gražiną, Vytautą ir Ramunę užaugino.

Abu Lisauskai kilę iš gretimų kaimų: Enrikas – iš Kriaunų kaimo. Jo jaunystės metais Kriaunų kaime buvo per šešiasdešimt gyventojų, dabar tik dviejuose namuose gyvena po vieną du žmones. Elenos Romutės gimtajame Vaitkuškio kaime buvo septynios sodybos pilnos senelių, tėvų ir vaikų, o dabar trijuose namuose trys gyventojai. Gretimame Steponavos kaime buvo penki gyvenamieji namai, dabar belikęs vienas gyventojas. Rubikonių kaime buvo dvidešimt keturios sodybos, dabar beliko pusė – dvylika namų, kiti jau senokai nugriauti, o gyvena, berods, trys žmonės. Tušti namai it vaiduokliai stovi kažko laukdami.

Naidai irgi ištuštėjo. „Nėra su kuo pasikalbėti, – sako ponas Enrikas. – Nebeliko kaimynų. Priešais gyveno Danutė Bilotienė, žmonos jaunystės draugė. Nebėra. Priešais stovi jos namai tušti. Kitas namas Bilotų ir šalia jo – Mikšėnų – tušti“. Vyrui pritarė ir žmona: „Buvo atvažiavę pirkėjai. Jiems patiko mūsų kaimas, ežeras. Oi, kaip džiūgavo, kaip krykštavo: „Gražu, gražu“, o tam, kad būtų gražu, reikia dirbti. Jei reikia dirbti, tai nereikia ir kaimo, ir grožio. Dingo pirkėjai. Šiuo metu Naiduose likę tik senieji keli gyventojai. Tuščia, tylu“.

Ramiai, sutartinai Enriko rankomis pastatytame name gyvena Lisauskai. Dažnai pas tėvukus lankosi sūnus Vytautas, duktė Vaclova, jie netoli įsikūrę, iš Vilniaus lankosi duktė Ramunė, du kartus per metus iš Anglijos atskrenda duktė Gražina. Seneliai pasidžiaugė turį devynis anūkus ir dvylika proanūkių.

Rodos, neseniai pati Elena Romutė mokėsi Kiauklių mokykloje, kuri buvo atidaryta tik 1949 metais. Pirmasis mokyklos direktorius buvo Stundys. Dar ausyse skamba savo kaimo muzikantų Gaižučio, Janonio, Kisieliaus grojamų polkų ir valsų garsai, o štai jau proanūkiai domisi močiutės jaunystės papročiais, klausinėja senelio, kokia tvarka buvo rusų armijoje. „O ar sunku buvo tarnauti Urale? Tuo metu reikėjo tarnauti trejus metus“. „Taip, atitarnavau trejus metus ir tris mėnesius, – pasakoja ponas Enrikas, – tačiau tarnauti armijoje buvo lengviau, nei dirbti kolūkyje, – šypsosi. – O dar ir atlyginimas kolūkyje buvo labai menkas.Kiauklių kolūkis buvo vienas iš silpnųjų. Keletą metų dirbau Kelių ruože. Žmona buvo melžėja, sandėlininkė. Dabar dirbam kiek patinka“.

Pokalbio metu visą laiką rūpėjo paklausti, kas taip dailiai papuošė namo skliautus, prieš langus puikuojasi graži lesyklėlė, išdabinta pavėsinė. Ištaikiusi progą paklausiau. „Žmona“, – didžiuodamasis atsakė ponas Enrikas. „Nieko sudėtingo nėra. Siaurapjūkliu išpjaustau, ką sugalvoju“, – paaiškino ponia Elena Romutė.

„O kodėl nedalyvavote šiais metais Cepelinų baliuje?“ – pasidomėjau. „Lai jaunesnės dirba, aš cepelinus virsiu savai šeimai“, – šypsodamasi atsakė namų šeimininkė.

Nemanau, kad vien tik virtuvė rūpi poniai Lisauskienei, sutartinai dirba abu su vyru kieme, puošia ir gražina savo sodybą. Tik rudenį mažiau darbo, galima pailsėti. Bet kur čia ilsėtis, šventės ne už kalnų, suvažiuos vaikai, anūkai, proanūkiai. Linksma bus Lisauskų sodyboje. Bent per šventes atgis Naidų kaimas.

Nuotraukos autorės

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*