„Laukais ir kloniais auksu spindėdamas  keliauja ruduo. Kada į stiklą lietaus lašai barbena ir rūke boluoja paskendusios kaimo sodybos, širdį užpildo tuštuma. Nebegirdėti laukuose čiulbančių paukštelių balsų, laukai nebedžiugina įvairiaspalviais žiedais, stovi auksinį rūbą nusimetę medžiai. Ilgėja vakarai, laukuose darbų sumažėja. Argi ne pats laikas pasidžiaugti vasaros, rudens gėrybių gausa, pabūti kartu, smagiai  pavakaroti.“ Tokiais  žodžiais lapkričio 21 d.  Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo vedėjas Gediminas Makauskas ir Anciūnų seniūnaitė  Alvyda Krapienė pradėjo koncertą – vakaronę ,,Kaimo vakaruškos“.  Sveikinimo žodį tarė Zibalų seniūnijos seniūnas Ričardas Putrimas.   Reginai ir Mykolui Jasioniams, Virginijai ir Rimantui Jankauskams, ūkininkams Ritai ir  Rimui Bulonams įteiktos padėkos už geriausiai tvarkomas sodybas.

Po sveikinimų prasidėjo teatralizuotas koncertas – vakaronė pagal Žemaitės komedija ,,Pragerti balakonai“. Dvi sesutės Kastė  (Virginija Jankauskienė) ir Nastė (Alvyda Krapienė) ginčijosi dėl vakaruškų. Ateina kavalierius Jonas (G.Makauskas), kuriam netikėtai, tariamai atėjus motulei,  tenka slėptis net kraičių skrynioje. Bet pasirodo, kad atėjo muzikantai ir prasideda vakaruškos. Anciūnų kaimo kapelą pakeitė armonikierius iš Molėtų, mūsų kraštietis,  kilęs iš Levaniškio kaimo, Mečislovas Giedrys ir Jonavos suaugusiųjų švietimo centro liaudiška kapela ,,Lankesa“ (vadovas Antanas Kirvelevičius).  Rita Makauskienė papasakojo humoristinį pasakojimą apie žmonos ir vyro santykius.  Gausiai susirinkę  žiūrovai vieni šoko, kiti tiesiog stebėjo smagiai grojančius muzikantus.  Vakaruškose dalyvavusioms panelėms kavalieriai padėkojo įteikdami po rožės žiedelį. Anciūnų filialo vedėjas G. Makauskas pakvietė visus susirinkusius dar pabūti kartu, pavakaroti prie kavos puodelio. Ilgai dar sukosi poros ir skambėjo muzika.

Širvintų kultūros centro Anciūnų filialo vedėjas   Gediminas Makauskas

„Laukais ir kloniais auksu spindėdamas  keliauja ruduo. Kada į stiklą lietaus lašai barbena ir rūke boluoja paskendusios kaimo sodybos, širdį užpildo tuštuma. Nebegirdėti laukuose čiulbančių paukštelių balsų, laukai nebedžiugina įvairiaspalviais...