Pasidalink per Facebook!

Iki lapkričio 10-osios vairuotojai turi automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Sudėvėtus ir nebetinkamus automobilių batus galime palikti automobilių servise ar kitoje montavimo paslaugas teikiančioje įmonėje. Žinoma, galima ir patiems saugoti garaže ar sandėliuke. O kam? Kur paskui jas dėsite, kai jau nebereikės?

Išmestos padangos suirs po šimto ar dviejų šimtų metų

Sudėvėtos padangos, kaip ir bet kuris kitas nebereikalingas daiktas, niekur nedingsta be pėdsakų. Vieni elgiasi pagal reikalavimus ir atiduoda jas surinkėjams, kiti netinkamas naudoti padangas vežasi į sodybą ir, kūrybiškai pritaiko, paverčia puošnia detale. Treti sumeta į bendrus buitinių atliekų konteinerius arba palieka šalia jų, nė nepagalvodami, jog tai nėra paprasta buitinė atlieka, kurios į sąvartynus niekas neveža. Nemažai suvažinėtų padangų vis dar atsiduria pamiškėse, grioviuose ar upės pakrantėse. Toks elgesys teršėjams gali užtraukti tūkstantines baudas, tačiau kiekvienais metais atsiranda nebijančių būti sučiuptiems už rankos. Aplinkosaugininkų teigimu, kartais nebenaudojamas padangas išmeta net mažesni automobilių servisai, įsipareigoję jas saugoti ir perduoti utilizuojančioms bendrovėms.

Neatrodo, kad padangos mėtomos bet kur ir kad tai masinis reiškinys. Išmesta pamiškėje padanga ne tik gadina vaizdą. Natūraliai jos suyra tik per kelis šimtus metų, o bet kur numestos gali tapti ir gaisro priežastimi, ir taršos, ir nelegalaus sąvartyno užuomazga.

Žinoma, savaime padangos neužsidega, bet jeigu į jų krūvą trenktų žaibas, kas nors padegtų tyčia ar ne, užgesinti tokį gaisrą būtų sudėtinga, o padaryta žala – milžiniška.

Ar žinojote, kad padangos – naftos produktas? Kiekvienas matėte kokie juodi dūmai kyla, užsidegus padangai. Jos labai kaloringos ir puikiai dega. Savaime jos neužgęsta, todėl gali sukelti didžiulius gaisrus. Nekontroliuojamai degant padangoms, į aplinką išsiskiria kenksmingos, nuodingos medžiagos.

Specialioje aikštelėje senas padangas galima atiduoti nemokamai

Atsikratyti nereikalingomis padangomis galima įvairiai. Paprasčiausia – patiems nuvežti jas į specialiąją atliekų surinkimo aikštelę, o taip pat galima palikti įmonėje, kurioje jums montuoja naujas padangas.

Širvintose tokia speciali aikštelė yra įrengta buvusio Šniponių sąvartyno teritorijoje. Čia sudėvėtas padangas iš gyventojų priima nemokamai. Dar viena vieta, kur galima atsikratyti senomis padangomis – tai  automobilių servisai. Bet jie nėra atliekų surinkimo punktai ir priims jas tik tada, kai montuosite naujas.

Padangų platintojai privalo nemokamai priimti vairuotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jei jos skirtos tam pačiam automobiliui, o nebetinkamų padangų kiekis, skaičiuojant vienetais, atitinka perkamų padangų kiekį. Pardavėjas turės pasirūpinti, kad priimtos sudėvėtos padangos būtų perduotos jas tvarkančioms įmonėms. Pastarosioms savo ruožtu padangų gamintojas ir importuotojas turėtų kompensuoti platintojui padangų atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo ir pristatymo atliekų tvarkytojui išlaidas.

Kur panaudojamos nusidėvėjusios padangos?

Naudotų automobilių padangų utilizacija – pasaulinė ekologinė bėda. Jos panaudojamos ir perdirbamos dviem būdais: tinkamai perdirbtos jos tampa antrine žaliava, o deginamos specialiose krosnyse pakeičia dalį akmens anglies.

Lietuvoje yra tokių įmonių. „Metaloidas“ Šiauliuose perdirba padangas mechaniškai, o „Akmenės cementas“ tas, kurios turi didelę šiluminę vertę, degina cemento gamybos krosnyje. Šios įmonės pajėgia tinkamai sutvarkyti visas mūsų šalyje surenkamas padangas. Prieš 10–15 metų padangos būdavo kaupiamos, nes nebuvo galimybių jų apdoroti. Dabar gi pagrindinė problema – susitarti ir išaiškinti, kad žmonės neatsikratytų padangomis bet kur, o įmonės jų neslėptų. Kitaip sakant, kad  viskas vyktų kaip numatyta surinkimo sistemos ir jos patektų tvarkytojams.

Tokie ir panašūs naudotų padangų naikinimo būdai naudojami visame pasaulyje. Deginant padangas specialiose krosnyse, jos maišomos su kitomis medžiagomis ir nukenksminamos. Į aplinką nepatenka ir kietosios dalelės, nes jos  išfiltruojamos. Iš susmulkintų padangų padaromi gumos miltai arba granulės. Nuo kenksmingų priemaišų išvalyta antrinė žaliava, kuri gali būti naudojama ir statybinių medžiagų gamyboje, ir įrengiant sporto aikštynų dangas.

O kaip su senais akumuliatoriais ir kitomis pavojingomis atliekomis?

Automobilių akumuliatoriai – vienas didžiausių taršos šaltinių. Netinkamai laikomi ir tvarkomi ar savavališkai ardomi jie gali užteršti dirvą ir gruntinius vandenis. Irdami seni akumuliatoriai į aplinką išskiria daugybę teršalų: švino, sieros rūgšties, stibio, plastiko priedų ir kitų.

Kenksmingos ir pavojingos panaudotos automobilių alyvos. Deja, tonomis žmonės tokios alyvos sudegina šildydamiesi, net nesusimąstydami, kad į aplinką patenka labai nuodingos kancerogeninės medžiagos.

Akumuliatoriai, kaip ir alyva, amortizatoriai, kuro, tepalo bei oro filtrai ir padangos priskiriamos prie pavojingiausių automobilinių atliekų. Pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančius reikalavimus, šios atliekos privalo būti surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms arba šias atliekas ES direktyvomis yra įpareigoti surinkti ir tvarkyti automobilių servisai, kuriuose tos padangos ar alyva, taip pat ir kitos automobilių dalys, yra keičiamos. Nors atsakingos aplinkosaugos institucijos kontroliuoja, kaip laikomasi šių reikalavimų, vis dėlto ir patys vairuotojai turėtų būti dėmesingesni ir reiklesni jų automobilius tvarkantiems servisams.

DIDELIŲ GABARITŲ SURINKIMO AIKŠTELĖ ŠIRVINTŲ RAJONE:

Šniponių k., Širvintų r.

Telefonas
8 650 35 146

Informacija

www.vaatc.lt

Darbo laikas
II–V: 10–19 val., pietų pertrauka 14.30–15.00,
VI: 10–16:30 val., pietų pertrauka 13.00–13.30.
Daugiau informacijos rasite  čia.

Iki lapkričio 10-osios vairuotojai turi automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Sudėvėtus ir nebetinkamus automobilių batus galime palikti automobilių servise ar kitoje montavimo paslaugas teikiančioje įmonėje. Žinoma, galima ir patiems saugoti garaže...