Kam realiai naudingas pensijų didinimas?
Jonė Lieponė
Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 20 d. laikraščio „Širvis“ 37-ame šių metų numeryje.
„Tik pyktis sukyla, kai „kalbančios galvos“ eilinį kartą aiškina, kad kainų kilimas nežymus ir lietuviai gyvena gerai, – karščiuojasi bendradarbė. – Jei maisto kainos kyla, anot jų, nežymiai, tai kokiu būdu pirkdama tuos pačius kiekius tų pačių produktų, įsigudrinu išleisti kone dvigubai daugiau? Dar sausį–vasarį užtekdavo mėnesiui 50–60 eurų, o jau nuo balandžio džiaugiuosi, kad kol kas šimtinės pakanka. Štai jums ir gerėjančio gyvenimo pavyzdys.“
Išties, valdžios pažadai saldūs kaip medus: algas kelsim kitąmet, o jau nuo spalio pensijos bus padidintos solidžiu priedu. Priedą vis žada solidų, bet realiai, kiek pensininkų paklausi, tai jis būna tik simbolinis – 6–10 eurų. Sutikite, solidžiu tokio priedo tikrai nepavadinsi.
Belaukdami spalį pažadėto priedo, pensininkai liūdnai juokauja, kad šį kartą jiems atimta net galimybė pasirinkti kam tą „solidų“ priedą išleisti. Geroji rajono valdžia viską numatė į priekį ir jau nuo rugsėjo mėnesio ištiesė „pagalbos“ ranką pensininkams ir neįgaliesiems. Tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami, nes jiems reikia pagalbos namuose, taip pat transporto paslaugų vykstant pas gydytojus. Minėtos paslaugos rajono Taryboje ženkliai pabrangintos. Štai viena senjora, jau pasinaudojusi transportu naujomis kainomis, teigia, kad sumokėjo daugiau nei dvigubai. O dar nutarta ne tik už nuvažiuotus kilometrus, bet ir už išbūtą laiką pinigėlius „nugręžti“. Šis mokestis, ko gero, labiausiai piktinantis. Juk negali žmogus žinoti, kiek užtruksi pas gydytoją, kokius tyrimus jis skirs, ar pas kokį dar specialistą nusiųs. Ir tas nurodytas vizito laikas dažniausiai yra tik apytikris, realiai tenka žymiai ilgiau prie kabineto pasėdėti. Tai žinome visi, kam teko lankytis gydymo įstaigose, nesvarbu – vietinėse ar aukštesnio lygio. Juokingai skamba aiškinimas, kad kažkurie senjorai tą pačią dieną užsirašo pas keletą gydytojų ir laiko transportą visą dieną. Kodėl keistai atrodo ligotų žmonių noras susitvarkyti daugiau reikalų vienu kartu? Juk visi stengiamės taip daryti. Rajono valdžia, neabejoju, ims aiškinti, kad transporto paslaugos ir taip yra dotuojamos, nuostolingos biudžetui ir reikėjo imtis priemonių. Šitą žinojome ir anksčiau, bet socialinės paslaugos todėl ir yra socialinės, kad pelno jos neatneša ir atnešti negali. Jei pensininkai ir neįgalieji neturėtų materialinių sunkumų, jie į socialines įstaigas ir nesikreiptų, samdytųsi taksi ar kitą transportą.
Su nerimu naujų kainų laukia ir tie senjorai, kuriems tvarkytis padeda ateinantys socialiniai darbuotojai. Ne kartą girdėjau tvirtinimus, kad šie asmenys moka tik simbolinę, juokingai mažą sumą, kuri tikrai skylės biudžete nepalieka. Nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet kalbinta pažįstama sakėsi mokanti trylika eurų per mėnesį. Pensininkui tai tikrai nėra nereikšminga suma. Gal buvo ir mažiau mokėjusių, dabar ši „neteisybė“ bus ištaisyta: rajono taryba įkainius padidino, o šalies valdžia pensijas pakėlė, tad sumos tikrai šaus aukštyn.
Tai kam iš tikrųjų nauda iš pensijų padidinimo? Tai pačiai valdžiai, kuri viena ranka duoda, o kita atima. Gavai papildomą eurą, nešk jį kuo greičiau atgal, kad nereikėtų galvoti, kur jį padėti
Dar kartą pasitvirtino išmintis, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Garsiai nuskambėjo vieno prekybos tinklo akcija apie jų pagalbą „Maisto bankui“, kuris nebepajėgia išdalinti visų gaunamų produktų, nes trūksta ir transporto, ir sandėlių, ir dar nežinia ko. Štai gerasis prekybos centras populiariausias prekes pabrangino vienu euru, kuris ir bus skiriamas minėtai labdaros organizacijai. Iš kieno kišenės? Iš mūsų, eilinių pirkėjų, gal net ir tų pačių, kurie gauna paramą maisto produktais. O gerieji prekybos centro vadovai surinktus pinigėlius perduos ir pagyras už gražią akciją priims. Tai gal sąžiningiau būtų paremti skurstančius iš savo solidaus pelno, o ne iš nustekentų pirkėjų kišenių?
Parašykite komentarą