Kartų konfliktas
Prisipažįstu, mielieji mano, esu visiškai pasimetęs. Nebesuprantu, kiek galime svarstyti tos nustekentos miestelio ligoninės likimą. Svarbiausia – nuolat kaitalioti nuomonę, blaškytis ir mėtytis. Uždarom – neuždarom, prijungiam – nebejungiam. Ir taip be galo, per visą kadenciją. Jei paklaustumėt manęs, tai man šis klausimas buvo aiškus jau tada, kai valdovė viešai, man pačiam girdint, pareiškė, kad jokiu būdu nenorėtų, kad tokioje ligoninėje gydytų josios mamą. Tapo visiškai aišku – miestelis ligoninės nebeturės. Pripratau prie minties, jog būsim sujungti su kaimynų sveikatinimo įstaiga. Juolab, valdovė sakė, kad kažkada blogiukai buvusieji aniems dovanojo mūsiškiams skirtą įrangą, lai dabar už tai gydo mūsų miestelėnus. Kai viskas lyg ir buvo suderėta, valdovė staiga apsigalvojo ir visa liko, kaip buvę. Ašai likau be amo, bet savo nuomonės nepakeičiau – ligoninei nelemta gyvuoti ir klestėti.
Bėgo laikas, baigėsi visi filmavimai. Apie ligoninių uždarymus vis sveikatos ministeris kalbėjo, o valdovė ilgai tylėjo. Dabar, nelyg koksai Pilypas iš kanapių iššoko nauja iniciatyva – peticija dėl ligoninės išsaugojimo.
Ak, koksai šaršalas sukilo! Po kaimus ir vienkiemius pasklido neaiškūs asmenys su parašų lapais. Kai kurie garbaus amžiaus senjorai, bijodami sukčių ir ilgapirščių, net duris pradėjo rakinti ir tų parašų rinkėjų nebeįsileido nė iš tolo. Juolab, kad, sako, ne visi jie moka paaiškinti, kam tie parašai reikalingi, tik spiria greičiau pasirašyti ir po namų kampus pernelyg smalsiai dairosi. Keisčiausia, kad viso to šaršalo sumanytoja, sukėlėja ir idėjinė vadė yra ne kas kitas, o pati valdovės motina. Tai kaip čia išeina? Valdovė nenorėtų, kad jos mama būtų gydoma šioje ligoninėje, o mamai viskas čia tinka ir patinka, ar ne? Juk peticijoje aiškiai rašoma: teikiamomis paslaugomis esame patenkinti. Jei paklaustumėte manęs, tai ašai nė iš tolo nesu patenkintas, bet ką gi mano žodis reiškia prieš pačios valdovės gimdytojos nuomonę. Teisingai – visiškai nieko. Bet ką reiškia toksai mamos ir dukros nuomonių išsiskyrimas? Kartų konfliktas, ir ne kitaip.
Laukiu nesulaukiu, kada savo svarią nuomonę peticijos klausimu pareikš pati valdovė. Uždėjo jinai savo valdovišką parašą ar neuždėjo? Valdovė tyli. Ir vėlgi labai stipriai nesistebiu. Turbūt prisimenate, mielieji mano, kaip andai, rinkiminės kampanijos metu, didelės šalies didis prezidentas savo varžovę ūdijo už tai, kad ji iš asmeninės pašto dėžutės siuntė laiškus svarbiems asmenims. Gal dėlei to vargšė moteris ir rinkimus pralaimėjo? Prabėgo nemažai laiko, daug vandens nutekėjo ir dabar tojo prezidento dukra, kartu ir jo padėjėja bei patarėja irgi pradėjo oficialius laiškus svarbiems asmenims iš savo privataus pašto siuntinėti. Ir ką? Ogi nieko. Prezidentas tyli, tarsi nieko čia neįvyko, neverta kreipti jokio dėmesio. Tai, ką daro savas vaikas (arba mama), niekada nėra taip blogai, kaip atrodo svetimiems. Matyt, todėl ir valdovė mamos elgesio nesmerkia ir kartų konflikto negilina, leidžia gimdytojai pasireikšti. O ką galvoja eiliniai miestelėnai ir kiti valdiniai, valdovei ne itin rūpi. Mums gi, savo ruožtu, ne itin rūpi mamos ir dukros nesusikalbėjimai ir visokie kitokie kartų konfliktai. Bet kokioje ligoninėje teks gydytis, rūpi ir nemenkai rūpi. Bet, sutikite, mielieji, gydytis tokioje ligoninėje, kokia jinai yra dabar, tikrai nesinorėtų. Tikėkimės, kad ir nereikės. Likite sveiki, po savaitės skaičiuosime, kiek miestelėnų pasirašė valdovės mamos peticiją ir nusprendė, kad geresnių gydymo paslaugų mes nenusipelnėme. Gal ir patys kokią peticiją sudėliosim? Būkite sveiki.
Jūsų Varpininkas – sveikatos reikalų ekspertas ir žinovas
Parašykite komentarą