Kas po kuo slepiasi
„Žiema, žiema, snaigės veidą bučiuoja…“ turėtų skambėti galvoje ne vienam pažvelgus į kalendorių ar prieš kelias dienas pro langą. Deja, vos kelios paros ir balto sniego apkloto, paslėpusio pernykščius nenuveiktus darbus, nesutvarkytas pakeles, nesugrėbtus lapus nebeliko. O juk taip gražu, švaru, balta buvo, taip nekalta ir tyra. Atrodė, kad viskas padaryta iki pabaigos, kad visi pernykščiai pažadai įvykdyti, skolos grąžintos. Pasirodo, apgaulingas tas žiemos grožis. Užteko kelių laipsnių šilumos, lietaus ir viską nuplovė, atidengė… Ech…
Kaip gamtoje, taip ir žmonių gyvenime. Anksčiau ar vėliau, kas buvo gražiai nugrimuota, apkabinėta skaniais pažadais, paslėpta po tuščių ir nuvalkiotų žodžių klodais, pasirodo tikroje šviesoje ir nuvilia.
Štai pabėgėlių banga užliejo Vokietiją, Švediją. Europiečiai geri žmonės, kad ir nelabai su dideliu entuziazmu, visgi susiprato, reikia padėti žmonėms nelaimėje ir ėmėsi padėti. O kai nelaimėlių atsirado tiek, kad patiems maža vietos pradėjo darytis, pasirodė, kad karo pabėgėliai visai ne karo, tiesiog, ekonominiai emigrantai, kurie nori geriau gyventi iš kitų dosnumo, bet ne iš savo darbo. Teks netikras karo pabėgėlių istorijas išaiškinti ir grąžinti atgal tuos nelaimėlius.
Štai ir mūsų gerbiama merė, ir per rinkiminę kovą iš televizijos ekranų, ir tapusi mere, ir nuo kalėdinių plakatų sveikindama širvintiškius grožiu spindėjo, žavia šypsena spinduliavo, o per susitikimą su Širvintų visuomene pati prisipažino, kad net darbo metu reikia apsilankyti grožio salone ir taisyti tai, kas ne visai taip, kaip reikia. Va tai tau, na bet ačiū už atvirumą ir nuoširdumą, vertiname.
Arba štai dar vienas akibrokštas. Kai žmogus tokio ryškumo, kaip mūsų merė, reikia atitinkamo dėmesio doze įvertinti. Per rinkimus iš ekranų žvelgdama tiesiai mums į akis sakė, kad žmonės nebijotų, nes ji tikrai nieko neatleis, tai tik gąsdinimai nelemtų konkurentų, kurie pagalius jai į ratus kaišioja. Kad visi dirbsime, kaip komanda. O ką pamatėme pradėjus vadovauti, eina lauk biudžetinių įstaigų specialistai, kaip tuščios šovinių tūtos iš apkabos. Spėk skaičiuoti. Žinoma, tokie žingsniai ir poelgiai gražiai maskuojami po išganinga fraze „savo noru“. Na, gal sulauksime ir čia pavasario.
O štai ir Administracijos direktorė, aiškinusi apie tai, kad pasitiki ir tiki savo vadovaujamos Administracijos specialistais, kuriuos kur bedėtum, visur tinka. Tai leiskite klustelti, kodėl už Vaiko teisių apsaugos padalinio specialistus ėmėtės prapuolusios mamytės ieškoti. Juk tam yra net trys kompetentingos darbuotojos ir didžiulė armija socialinių darbuotojų. O gal čia tik dėl akių, kad Savivaldybės svetainėje žinutė atsirastų?!
Štai vicemere, būdama atsakinga ir už vaiko teises rajone, pareiškė, kad dirbs taip, kad net globėjų nereiks, ir iš tikrųjų nereiks: aprūpins šeimas malkomis, kad jos atsitiestų, pakiltų; pritarė Taryboje balsuodama (kaip ir visa dauguma) už 38 eurų priedo atėmimą globėjams, o užbėgdama už akių, pareiškė, kad globėjai nenukentės, nes tokią pačią sumą valstybė šiais metais jiems skyrė. Užuot skatindama, kad šiuo metu globos įstaigose esantys mūsų rajono vaikai, kurių yra tikrai nedaug (už tai padėkoti reikia ilgą laką Vaiko teisių apsaugos skyriui vadovavusiai vedėjai) surastų šeimas, vicemerė ramia sąžine pritaria globėjų antiskatinimui.
Štai ir opozicijos atstovė, pabėgo į Vilnių, paliko savo rinkėjus baloj (nes ledas ištirpo), nors per rinkimus žadėjo dirbti mielų širvintiškių labui, atstovauti jų interesams. Ar taip daroma, jei tavęs negirdi pozicija, jei darbas komitetuose prastai organizuojamas? Ar galima palikti rajono žmones, balsavusius „už“, negi taip elgiasi tikras lyderis, ketinęs būti rajono meru? Lengva dirbti, kai sąlygos palankios, o va kaip atvirkščiai nutinka, pasirodyk. Pasirodėme – vietoj savęs ateinančią naują Tarybos narę išgyrėme, jos turima patirtimi pasidžiaugėme ir viskas. Jai bus lengviau. Ašaros pro ašaras.
O ką dar bešnekėti apie laikinus vadovus mokyklose, kultūros centre, bibliotekoje ir t. t. O kur dar Savivaldybės administracijos etatų viražai, padidintų algų labirintai, kurie slepiami po žodžiu „priklauso pagal įstatymą“, o kur baimė ir nerimas dėl ne vietoje pasakyto žodžio, netinkamo laikraščio kampo, išlindusio iš rankinuko ar stalčiaus. Ech…
Gal geriau, kad ta žiema baltaveidė tęstųsi, kaip Šiaurės ašigaly, visi ir toliau būsime sukaustyti jos šalčio ir baimės, galėsime miegoti žiemos miegu sapnuodami, kad kažkada ateis pavasaris, bet dar negreit, nesvarbu, kad gamta jau bunda.
Liūdesys suvokiančių žmonių galvose ir širdyse…Vilties nebelikę…Kas į krūmus, kas kitiems ant galvų lipa ir šmiežtus pilsto…O jums sėkmės už netylėjimą. Bent kažkas dar turi sąžinės šiame kaime.
Nustebinote vertinimu. Gal ir teisinga kuo skaudesniais žodžiais pliekti visus iš eilės, gal taip ir įspūdingiau kuo skaudžiau skaudinti? O gal jau pasidavėte valdančiųjų stiliui? Aš tai siūlyčiau pirmenybę teikti situacijos analizei, kodėl taip, o ne kitaip ir nedaryti skubotų išvadų. Juk tyliai, bet profesionaliai dirbant, visose srityse pasiekti galima kur kas daugiau ir nebūtinai reikia garsiai šaukti apie padarytus darbus, kaip jau tapo įprasta rajone. Sėkmės Jums tiesiant bendradarbiavimo kelius, tariant šiltus ir padrąsinančius žodžius, žmogiškosios tikrumos ir drąsos mylėti pasaulį ir žmones.
teisingas straipsnis, nors gal kam ir skaudus.Vaidyba visose įstaigose, tiesiog koktu.“Vieningi“ mes esame lietuviai, kai vieni ašaras lieja, kiti džiaugiasi, kad ne jį tai palietė.Išlikime žmonėmis.
Gal liaukitės vieną kartą verkšlenti dėl tų 38 eurų. Jeigu žmonės yra iš tikrųjų altruistai ir jiems reikia vaikų, jie paprasčiausiai juos įsivaikina ir augina kaip savus be jokių 38 eurų. Tokių šeimų Širvintose yra bent 10 ir neteko girdėti, kad jie kažko reikalautų. O čia kas dabar? Kaip straipsnis, taip globėjų pasigraudenimai, kad vis maža ir maža. Altruizmas už pinigus nei perkamas, nei parduodamas – įsidėmėkite ir liaukitės žliumbti.
Mano manymu tie 38 eurai neesminis čia reikalas,čia mūsų išrinktosios parodo ir požiūrį,ir supratimą,ir pagarbą.