Kernavės muziejus vykdo reikšmingus projektus
Janina Pukienė
Straipsnis buvo išspausdintas gruodžio 29 d. laikraščio „Širvis“ 50-ame šių metų numeryje
Kernavės muziejaus kieme stovinti kalėdinė eglė nustebina netradiciniais papuošimais. Viskas paprasta, kuklu – eglė papuošta šiaudiniais dirbiniais. Labai tinka muziejaus aplinkai. Muziejaus darbuotojai patikina, kad eglė buvo Kernavės seniūno sumanymas ir rūpestis, o jie čia niekuo dėti. Sutikti kernaviškiai pasakoja, kad išvakarėse vykusi eglės įžiebimo ceremonija buvo įspūdinga, vyko labai įdomus koncertas.
Smagiai tie kernaviškiai gyvena. Bet mes šį kartą atvykome pakalbinti muziejaus darbuotojų, pasidomėti, kas vyko besibaigiančiais metais ir kas laukia ateinančiais. Apie tai papasakojo muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vadovas Valdas Lučunas:
„Galime pasidžiaugti vis augančiu muziejaus lankomumu, vadinasi, žmonėms įdomi Kernavės istorinė praeitis. Šiemet tiek muziejų, tiek rezervatą aplankė daugiau žmonių nei pernai. Ypač išaugo renginių lankomumas. Rasos šventė, Gyvosios archeologijos dienos, kiti renginiai pritraukia vis daugiau žiūrovų. Šiemet, Piliakalnių metais, Premjerui paskelbus iniciatyvą Valstybės dieną giedoti himną ant piliakalnių, Kernavė sulaukė daug svečių. Mes turime modernią srauto skaičiavimo sistemą, įrengtą prie įėjimo į rezervatą, galime tiksliai nustatyti lankytojų skaičių.
Jei 2016 m. muziejuje vyko 126 edukacijos, tai 2017 m. – jau 196. Ir čia augimas nemenkas.
Labiausiai džiaugiamės ką tik iš spaustuvės atkeliavusiu ilgai lauktu leidiniu „Atrastoji Kernavė. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas“, kurio leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija. Leidinyje pristatomi muziejuje eksponuojami archeologiniai radiniai, surasti Kernavėje arba jos apylinkėse. Katalogo turinyje atkartojama ekspozicijos struktūra, kuri yra paremta ne archeologinėms ekspozicijoms labiau įprastu radinių išdėstymu chronologiniu ir tipologiniu principu, bet siekiu atskleisti praeities bendruomenių gyvenseną. Įvadinėje katalogo dalyje skaitytojas ras informacijos apie į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytą Kernavės archeologinę vietovę, jos muziejų, archeologinių tyrimų istoriją ir rezultatus.
Katalogo rengėjai viliasi, kad jame pateikta informacija apie Kernavės priešistorę ir viduramžius, čia gyvenusių bendruomenių veiklas ir amatus, pasaulėžiūrą ir laidojimo papročius, detalūs kone tūkstančio eksponatų aprašai ir vaizdai bus naudingi muziejininkams, mokslininkams bei visiems, besidomintiems archeologiniu paveldu ir Lietuvos istorija.
Spalio 18–20 dienomis muziejuje vyko „UNESCO site managers“ mokymai.
Kernavės muziejus bendradarbiauja su Poznanės radiokarboninio datavimo laboratorija. Pernai buvo datuoti trys, šiemet – penki objektai. Šis datavimo metodas patikslina objekto amžių kartais net keletu šimtų metų.
Nuo spalio pirmos dienos pradėtas vykdyti tęstinis mokslinis projektas, vykdomas kartu su Vilniaus universitetu, „Valstybingumo kraštovaizdis: aplinkos transformavimas Lietuvos istorinėse sostinėse“. Tai Lietuvos Mokslo tarybos finansuojamas projektas, kuris tęsis du metus. Jam vadovaus prof. A. Kuncevičius. Projekto tikslas – gamtinės aplinkos įsisavinimo darbų pobūdžio ir apimties nustatymas istorinėse Lietuvos sostinėse Kernavėje ir Trakuose. Bus renkami ir apibendrinami istoriniai ir archeologiniai duomenys. Projektas svarbus Kernavės archeologinės vietovės tausojamųjų mokslinių tyrimų įgyvendinimui.
Nuo balandžio mėnesio bus įdiegta moderni bilietavimo sistema. Muziejaus darbo metu lankytojai į rezervato teritoriją galės patekti tik su bilietais. Sumokėję eurą, lankytojai galės apžiūrėti muziejų ir apsilankyti rezervate. Tam žingsniui ilgai ruošėmės, manome, kad jis pasiteisins.
Ateinančių metų rugsėjį Kernavės muziejuje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Archeologija žmonėms: pristatymas, patirtis ir perteikimas“. Konferenciją organizuoja Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija ir Tarptautinė eksperimentinės archeologijos organizacija EXARC, vienijanti muziejus po atviru dangumi. Renginys skirtas archeologijos paveldo aktualizavimo klausimams. Jos dalyviai – profesionaliai besidomintys eksperimentine archeologija, muziejininkyste, muziejais po atviru dangumi, istoriniais amatais ir jų interpretacija.
Tai tik maža dalelė numatomos muziejaus veiklos. Vyks ir tradiciniai renginiai, bus ir daugiau naujovių. Atvykite ir patys pamatysite. Laukiame visų, kam svarbi krašto praeitis ir istorija.“
Parašykite komentarą