Konstruktyviam bendradarbiavimui reikia abipusio pasitikėjimo.
Andželika Bagočiūnienė
„Širvio“ redakcijos komanda spalio 19 d. dalyvavo Širvintų ligoninės kolektyvo ir Širvintų rajono opozicijos bendrai organizuotoje diskusijoje, kuri vyko Širvintų ligoninės administracijos salėje. Diskusijoje buvo aptariami įvairūs probleminiai ligoninės klausimai. Išgirdome įvairių pasisakymų, kaltinimų, užgaulių replikų ir abejones keliančių pasiteisinimų. Viana frazė nuskambėjo taip, lyg sakantysis būtų atvykęs iš sovietmečio: „Mere, aš jūsų nebijau.“ Šiandien kalbiname šios išsakytos frazės autorę, Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiąją gydytoją Nijolę Dimšienę.
Kiek metų vaodvaujate VšĮ Širvintų r. pirminės sveikatos priežiūros centrui?
Gyvenu ne Širvintose. Aš ne širvintiškė. Su šiuo rajonu mane sieja tik darbiniai santykiai. Širvintose dirbu jau nuo 1987 metų, o pasiūlymą, gal net prašymą, vadovauti centrui gavau 1997 metais, kai Širvintų rajono tarybos meras buvo Vytas Šimonėlis. Nuo 1997 m. dirbu VšĮ Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiaja gydytoja.
Pakankamai ilgas laiko tarpas. Pasikeitė ne viena Taryba ir ne vienas meras. Kaip sekėsi bendrauti su Savivaldybės vadovais?
Vsiuomet vyko konstruktyvus bendradarbiavimas. Buvo situacija, kai pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojai iniciavo ir pateikė prašymą sujungti pirminio ir antrinio lygio specilistus į vieną įstaigą, kas dažnai pasitaiko didžiųjų miestų gydymo įstaigose. Tuomet V. Šimonėlio vadovaujama Taryba nepritarė mūsų siūlymui ir antrinio lygio specialistai nebuvo prijungti prie pirminio lygio paslaugas teikiančios įstaigos. Taryba tuo metu pagrindė, kad toks prijungimas prieštarautų teisės aktams. Sveikatos įstaigų įstatymas to neleidžia, nors miestų sveikatos įstaigose tokia praktika buvo ir yra.
Kas pasikeitė, kai rajonui pradėjo vadovauti naujai išrinkta valdžia, kurios dauguma yra Darbo partijos nariai?
Išaugo daug nepasitikėjimo. Dabartinę situaciją lyginu su sovietais. Esu vyresnio amžiaus ir tuo metu gyvenau. Ir tuomet pirmiausia žinojome, kad tai ką sako laida „Vremia“ pirmiausia reikia netikėti, o po to žiūrėti kaip, kur ir kas. Tai dabar maždaug panaši situacija. Negali pasitikėti mere. Jei žinau, kad ji žino, o teigia kitaip, tai ką tada daryti? Yra nepasitikėjimas. Širvintų rajono savivaldybės tinklalapyje rašoma apie mane netiesa. Žinau, kad rašo dėl šou, bet tai ne tiesa. Visus parašymus, susijusius su manimi ar mano vadovaujama įstaiga, esu išsispausdinusi, saugau istorijai.
Pasikeitė ne tik bendravimas tarp valdžios ir Savivaldybei priklausančių įstaigų vadovų. Dabar jaučiamas visur nerimas. Esu gydytoja. Teikiu paslaugas pacientams. Jie ateina su savo rūpesčiais. Aš tik stebiu, kaip viskas keičiasi. Ir mano nuomone dabar tų įstaigų darbuotojų, kurie turi atleidimo lapelius, žymiai padaugėjo besikreipiančių į gydytojus. Girdžiu pasakojimus, kaip kiršinami darbo kolektyvai tarpusavyje.
Kodėl atsirado „trintis“ tarp jūsų ir dabartinės Širvintų rajono savivaldybės vadovų?
Sunku pasakyti kodėl. Buvo toks vienas momentas, kai valdžioje buvo V. Šimonėlis ir valstiečiai valdžioje. Buvo pradžia. Daug kas naujai kūrėsi, daug kas buvo nereglamentuota. Kūrėsi sveikatos įstaigos, valdžia tarėsi kaip ką daryti, kad būtų gerai. Tada mane pakalbino eiti į Tarybą dėl tokių sveikatos įstaigų kūrimąsi liečiančių darbų. Aš nuėjau į Tarybą. Tada buvo ne daug gydytojų Taryboje. Mane išrinko Sveikatos komiteto pirmininke. Tuo metu buvo leidžiama įstaigos vadovui dalyvauti Tarybos veikloje. Netrukus pasikeitė tvarka ir Z. Vaigausko nurodymu mane pašalino iš Tarybos. Ačiū Dievui, nes aš, kai pamačiau kiek darbo: reikia žinoti visus socialinius reikalus, išstudijuoti katalogus, teisės aktus. Tiesiog pamačiau, kad tai ne tam žmogui, kaip man. Bet nuo to laiko kai kam aš tapau V. Šimonėlio žmogus, V. Šimonėlio partija. Nors esu nepartinė. Bet jau nuo tada tas šleifas mane lydėjo. Tuo metu dabartinė pozicija ilgą laiką buvo opozicijoje ir pastebėjau tai: kokie tik klausimai buvo pristatomi iš Širvintų pirminės sveikatos centro, sprendžiant šios įstaigos reikalus, visada jie balsavo prieš arba susilaikydavę. Niekada negirdėjau argumentų, noro aiškintis, kas negerai, kas taisytina. Ne. Tiesiog prieš arba susilaiko. Tada susidarė įspūdis, kad aš tiesiog ne jų žmogus. Dabar buvusioji opozicija tapo pozicija, o aš, kaip suprantu, likau ne jų žmogus.
Buvo inicijuotas dviejų padalinių laboratorijos ir Administracijos dokumentų auditas. Buvau iškviesta į Savivaldybę audito projektą svarstyti. Po to projekto yra teikiama galutinė audito ataskaita. Projektą svarstant įprastai atsiranda prieštaravimai, nesutikimai, pastabos. Tada vyksta eilinė procedūra, susitinki su auditoriumi ir aiškiniesi, kas prieštarauja įstatymui, kas ne. Šį kartą buvo kiek kitaip. Buvo susirinkusi absoliučiai visa valdžia: merė, vicemerė, Administracijos direktorė, jos pavaduotoja, Savivaldybės gydytoja, Savivaldybės auditoriai ir Savivaldybės teisininkė. Darbas ne mažas, buvo pateikta daugiau kaip 400 puslapių medžiagos. Auditas išaiškina, kaip įstaigos veikla atitinka teisės aktus, o auditoriaus projekte dažnai pasitaiko pastabų su fraze „mano nuomone“. Tada kyla klausimas, kokiems teisės aktams neatitinka? Buvo pateiktas atsakymas, kad jie turi teisę išreikšti nuomonę. O mano nuomonė, jei vykdoma konkretus darbas, turi būti konkrečios pastabos ar atsakymai. Su kai kuriais projekto punktais nesutikau.
Diskusijoje, vykusioje spalio 19 d., Seimo narė Rita Tamašunienė pasakė, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje su Savivaldybės vadovais buvo svarstyta galimybė sujungti polikliniką su Širvintų ligonine. Ką jūs apie tokį jungimąsi manote?
Sąžiningai pasakysiu taip tiesiogiai apie šį jungimąsi pirmą kartą išgirdau toje diskusijoje, kai tą pasakė Seimo narė. Man tikrai buvo šokas. Ką reiškia sujungti? Toks jungimasis prieštarautų teisės aktams. Sveikatos įstaigų įstatymas to neleidžia. Iki diskusijos ligonių kasose išgirdau klausimą, ar pirminės sveikatos priežiūros centras jungiamas su ligonine? Atsakiau tuomet, kad net nėra tokios kalbos. Matyt sklando netiesa. Susitikime dėl audito projekto neoficialaus pokalbio metu vicemerė taip pat paneigė, kad buvo tartasi dėl tokio jungimo. Tai kur yra tiesa? Va ir vėl pasitikėjimo klausimas. Kuo pasitikėti?
Toks sujungimas būtų blogas pasirinkimas. Žinoma, jis pablogintų pirminės sveikatos centro darbą, nes prie jo būtų prijungta didžiulė įstaiga su skolomis. Pirminės sveikatos centras dirba su pliusu. Jei bus sujungtos šios įstaigos, atsiras vienas balansas. Ką tai reiškia? Tada reikės mažinti atlyginimus tam, kad sumažintume tą minusą. O mūsų rajone yra trys konkuruojančios pirminės sveikatos įstaigos. Mes tarpusavyje konkuruojame tyrimais, veikla, gydytojais, specialistais. Kiekvienas nori prisikviesti į savo įstaigą jaunesnių, geresnių specialistų, kad patiktų žmonėms, kad jie rinktųsi būtent tą įstaigą. Šiuo metu mūsų paslaugomis naudojasi didžioji dauguma rajono gyventojų. Jei pabloginsime sąlygas savo įstaigoje, tai tikrai prarasime gerus specialistus, o po to ir klientus. Iškyla klausimas, ar Savivaldybė nori sužlugdyti savo „kūdikį“. Juk pirminės sveikatos centro tėvai, steigėjai yra Širvintų rajono savivaldybė.
Susiklostė tokia situacija, kai komercinės pirminės sveikatos įstaigos stengiasi gerinti situaciją, pritraukti klientus, o mes priversti kovoti su savo „tėvais“.
Mus pasiekia komentarai iš gyventojų, kad poliklinikoje netvarka su eilėmis prie reabilitologės, LOR gydytojos, okulistės kabineto. Didelės eilės, gydytojai išvargę. Ką galite pasakyti gyventojams dėl šių specialistų, kurie teikia paslaugas pirminės sveikatos prižiūros centro patalpose?
Sveikatos sistema yra labai sudėtinga, todėl tiek gyventojams, tiek steigėjams yra pakankamai sunku susigaudyti, kas kam priklauso. Yra atskirti pirminis ir antrinis lygiai. Šie jūsų išvardinti specialistai ir dermatologas yra antrinio lygio specialistai ir priklauso Širvintų ligoninei. Mūsų pirminės sveikatos priežiūros centrui priklauso šeimos gydytojai, odontologas ir psichiatrai. Viskas. Visi antrinio lygio gydytojai priklauso ligoninei. Suprantama, kad gyventojai maišo ir maišys, nes jie paslaugas teikia mūsų patalpose. Mes turime bendrą registratūrą, duomenis rašome į tą pačią ambulatorinę kortelę, kad sumažintume popierių keitimosi procedūras. Visuose rajonuose yra taip padalinta. Yra ligoninė, stacionaras ir jos konsultacinis skyrius su antrinio lygio specialistais ir yra poliklinika su pirminio lygio specialistais.
Diskusijoje gydytojai klausė merės Ž. Pinskuvienės ir vicemerės I. Vasiliauskienės, kodėl gydytojai neišleidžiami į tobulinimosi seminarus, kursus, apskrito stalo diskusijas. Ar jums asmeniškai teko neišvykti į tokio pobūdžio renginius dėl to, kad valdžia neišleido?
Manęs asmeniškai neišleido į ne vieną tokį renginį. Nuo birželio mėnesio savo nuožiūra esu pasirinkusi seminarus, kad būtų kuo naudingesni. Aš rašiau keturis prašymus į keturis seminarus ir į nei vieną nebuvau išleista. Mums reikia prašyti ir tai nėra problema, tik to prašymo pateikimas nėra reglamentuotas, kokiu būdu pateikti prašymą: ar oficialiu raštu, ar el. paštu, ar pakanka atsiklausti žodžiu, ar būtinas vizavimas. Šito nėra išdėstyta. Jei mes turime išvažiuoti visai dienai į konferenciją, rašome ir pateikiame raštus. O kai seminaras numatytas trim valandoms, kaip elgtis? Aš juokauju, juk kai išvažiuoji net darbo reikalais į Musninkų ambulatoriją, vis tiek nesi savo darbo vietoje. Nuvažiavome į posėdį dėl E-sveikatos, o merė pareiškė Savivaldybės tinklalapyje, kad kavutės išvažiuoti pagerti galima kasdien. Mano manymu, mūsų rajono merė nemėgsta mokslo, tobulinimosi ir nežinau, kodėl taip yra. Šitas neišleidimas į seminarus ir vėl sukelia nepasitikėjimą. Vieno pokalbio metu vicemerė I. Vasiliauskienė buvo užsiminusi apie mano prašymus ir ji man pasakė, kad ji neprieštarauja mano išvykimams. Tada paprašiau, kad man būtų suteiktas raštiškas atsakymas. Po kelių dienų paklausiau pakartotinai ir man buvo atsakyta, kad merė nepasirašė. Tai kuo pasitikėti? Jei manęs neišleidžia, vadinasi nepasitiki manimi, o man kuo pasitikėti?
Kokia jūsų tolimesnio benradarbiavimos su valdžia vizija?
Laukiu audito išvadų. Po išvadų bus aišku, koks bus priimtas sprendimas dėl mano pareigų. Jeigu valdžios atstovai mano, kad aš galiu vadovauti jų įsteigtai įstaigai, tai labai tikiuosi pasitikėjimo ir tik darbinių santykių. Mano vadovaujamam kolektyvui palinkėsiu ištvermės ir išlikti tokiems vieningiems kaip iki šiol.
Ačiū už pokalbį.
Pašnekovę kalbino A. Bagočiūnienė
Labai subtiliai ir dalykiškai išdėstyta šiandienos reali situacija steigėjo „malonėj“ esančiose gydymo įstaigose.Viešinti, kalbėti, rašyti , aiškinti žmonėms BŪTINA.Ne pyktis,grasinimai susidoroti,atleiti ,išguiti, ribojant vadovų teises,moralinis ir psichologinis spaudimas gerins sveikatos priežiūrą rajone,o,bendras darbas,bendros pastangos.Bet…Merei šiandien tas nerūpi.Šiandien svarbiausias DARBAS kuo daugiau vadovų pakeist savais iš DP.O jų intelektas,išsilavinimas-tai neesminis klausimas…Su tais labiau išprususiais tikra bėda-jie savo nuomonę turi ir dar garsiai ją reiškia.Net Į TV įlindo ta jau senstelėjusi „grietinėlė“.FUI
Tikrai esame su vyru labai patenkinti PSC gydytojų teikiamomis paslaugomis: kiek turi galimybių, stengiasi padėti vietoje, o jei kyla neaiškumų dėl gydymo, mielai siunčia konsultuotis toliau, šeimos gydytojai atidžiai stebi sveikatos būklę, informuoja apie pakartotinų tyrimų rezultatus, domisi išrašytų vaistų poveikiu, net nelaukdami, kol baigsis paskirtas gydymo kursas. Ačiū vedėjai Nijolei ir linkime stiprybės.