„…aš turiu teisę gyventi nieko nebijodamas… aš turiu teisę gyventi su savo mama ir tėveliu… kai aš sergu, man turi būti suteikta medicinos pagalba… aš turiu teisę lankyti darželį ir mokyklą… niekam nevalia manęs mušti… visi vaikai yra svarbūs… aš turiu teisę sakyti tai, ką galvoju… aš turiu teisę žaisti…“ – Jungtinės Tautų Vaiko teisių konvencijoje išsakytos nuostatos ypatingai yra pabrėžiamos birželio pirmąją, kai minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Ši diena – tai priminimas visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises. Tai pagrindinė sąlyga kuriant ir formuojant humanišką, teisinę ir dvasiškai sveiką visuomenę. Nors pasaulyje yra labai daug atvejų, kai pamirštamos vaikų teisės: jie išnaudojami, skriaudžiami, nesirūpinama jų išsilavinimu. Galima būtų vardinti aibes neigiamų dalykų, tačiau šiandien norisi kalbėti, apie krykštaujančius vaikus, laimingas šypsenas jų veiduose, kupinas vilties ir meilės akis. Tokie vaikai buvo birželio pirmąją Širvintose, skverelyje prie skulptūros „Širvinta“. Ačiū organizatoriams, pasirūpinusiems linksmybėmis vaikams.

Seniai Širvintos beskambėjo krykštaujančiais vaikų balsais. Pasirodo, kad pamatytume laimingus vaikus, tereikia tėvų, žaidimų ir saldumynų. Tėvai niekaip negalėjo savo vaikų ištraukti iš batuto, prie kurio driekėsi eilės. Vaikai tarpusavy lenktyniavo, kas išpus didžiausia muilo burbulą. Drąsiausieji ant kūno, žinoma, tėveliams leidus, išdrįso pasidabinti piešiniais. Muzikiniai žaidimai, šėlionės, lauko dėlionės taip išjudino vaikus, kad tėveliams juos reikėjo labai atidžiai stebėti, gaudyti, kad kur nenuklystų, gal net ir pristabdyti. Vaikai dūzgė kaip bičių avilys.

Daug mažųjų žiūrovų pritraukė muzikinis spektaklis „Aplink pasaulį 2“. Vaikai su aktoriais keliavo aplink pasaulį, kupiną nuotykių, šėlsmo, fantazijos ir muzikos.

Galiausiai visus renginio dalyvius organizatoriai sukvietė į pasaulinę akciją „Taikos glėbys“. Dalyviai susikibo rankomis ir, drauge garsiai tardami žodį „TAIKA“, į dangų paleido taikos balandžių. Šia akimirka ypatingai buvo sužavėti vaikai. Reikėjo pamatyti nuostabos kupinus jų veidus, žinoma, kai kuriems iš nepagrįstos baimės net ir ašaros ištryško. Tokie jau tie vaikai. Jie nemoka meluoti: jei jiems baisu, jie verkia, jei jiems gera, jie juokiasi. Pasak vienos mamos, vaikai yra brangiausia, ką turime, dėl ko gyvename, dėl ko šypsomės ir verkiame. Visada turime ką apkabinti, priglausti ir mylėti.

Po spalvingos šventės vaikams norisi visiems palinkėti, kad padovanotume vaikams tokią vaikystę, kad jie galėtų kurti ir svajoti, džiaugtis, mylėti ir būti mylimi. Juk nuo mūsų, suaugusių, priklauso jų ateitis.

„…aš turiu teisę gyventi nieko nebijodamas… aš turiu teisę gyventi su savo mama ir tėveliu… kai aš sergu, man turi būti suteikta medicinos pagalba… aš turiu teisę lankyti darželį ir...