Kviečiame „Po eglėm“
Valda Patinskienė
Straipsnis buvo išspausdintas liepos 12 d. laikraščio „Širvis“ 28-ame šių metų numeryje.
Gal vasarą, kai karšta, visai neblogai pabūti pavėsyje po eglėmis, tačiau šiuo metu gal tik nuo lietaus tinka pasislėpti po eglėmis. O štai Kabaldos kaime žiemą vasarą galima apsilankyti „Po eglėm“ – tai neseniai atsidariusios maisto parduotuvės pavadinimas. Pasiūlymas atidaryti parduotuvę buvo svarstomas Rūtos ir Arūno Šalaviejų šeimos taryboje apie pusmetį, o šiandien parduotuvė veikia jau daugiau kaip aštuoniasdešimt dienų. Pirkėjų gausa šeimininkai nesiskundžia: kaimas gana didelis, o parduotuvė vietoje – visiems patogu. Maisto prekių didelis pasirinkimas, o jau ledų net keli šaldikliai. Dauguma apsilankiusių pirkėjų patenkinti maloniu aptarnavimu, o ir net ne aptarnavimas svarbu. Čia kaimas, beveik visi vienas kitą pažįsta, todėl su geromis žiniomis ar įdomomis naujienomis galima pasidalinti atėjus į parduotuvę. Ko nepasakyčiau apie didžiuosius prekybos centrus: į juos ateini tik apsipirkti, o to jaukumo, šiltumo nėra.
Ir dar naujiena: šioje parduotuvėje galima įsigyti nebrangių, Šalaviejų šiltnamyje užaugintų vazoninių gėlių. Besikalbant su naujaisiais parduotuvės šeimininkais, paaiškėjo, kad tai labai darni, vieninga šeima. Apie naujos veiklos pradžią buvo svarstoma tėvams bendrai tariantis su devyniolikmečiu sūnumi Artūru ir devynmete dukryte Liepa. Kai visi vieningai tokiai veiklai pritarė – tai visi dabar vieningai dirba ir parduotuvėje, ir šiltnamyje: sūnaus darbas žiemos metu pasirūpinti reikalinga oro temperatūra,tėtis atsakingas už gėlių laistymą, o jau Rūtai atsakingiausias darbas – gėlių sodinimas, jų priežiūra. Gėlių gausumas tikrai patenkins ir išrankiausio pirkėjo skonį, šiltnamyje auga ne tik gėlės, čia yra vietos ir daržovėms. „Be šeimos pagalbos tikrai nesuspėčiau,“ – sako R. Šalaviejienė.
Rūta kepa tortus, pati mačiau kokiais gražiais raštais šie skanėstai išdabinti, moka kepti šakočius, o dar Rūta moka, ko niekur neteko matyti, kurti D3 „Deimantinius paveikslus“. Tai labai kruopštaus darbo, atidumo ir kantrybės reikalaujantis malonumas, ypač atitaikant paveikslui tinkamus akmenėlius. „Iš kur toks meno pajautimas, kas išmokė?“ – paklausiau. „Tai Arūno sesuo mane užkrėtė šia „liga“,“ – šypsosi Rūta – ir kai tik atsiranda laisva minutė, jau ir skubu paveikslų kurti.“
Arūno hobis – žvejyba, tačiau dabar tam nebėra laiko. Visa prekybos vadyba ant jo pečių, pabandyk viską sužiūrėti, laiku užsakyti prekes – darbas pirmiausia, o žvejyba palauks. Štai dar sūnus Artūras planuoja stoti mokytis. Teks išleisti į kitą miestą, nori tapti policininku. Jau vieno pagalbininko ir nebus, o parduotuvėje buvo lyg ir sūnui kuriama darbo vieta. Liepa mokosi Širvintų pradinėje mokykloje. Kai paklausiau, kaip sekasi mokslai, Lieputė atsakė jog gerai, nes labai gera mokytoja Aušra Lebedevienė. „Gerai, kad Liepa tik trečiokė – dar kurį laiką pabus namie,“ – sakau. „Nelabai ji būna namie – Liepa modelis, jau dalyvauja pristatymuose,“ – sako tėtis Arūnas. – Sekmadieniais tenka vežti į Kauną pas ponią Elzbergienę, kuri ruošia jaunuosius modeliukus pristatymams“. Kai buvo pirmasis Liepos pasirodymas Katedroje, dalyvavo ne tik Rūta su Arūnu, bet ir krikšto mama.
Arūnas ne vietinis, jo tėviškė – Ukmergės rajonas. Ten ir dabar kaimo sodyboje tenka dažnokai lankytis, tėvukai gyvena Ukmergėje. O Arūnas jau apie dvidešimt metų Kabaldoje, todėl čia jaučiasi savas. Štai ir Liepai krikšto mama parinko kaimyno Česlovo Surgėlos dukrą Vaivą. O pas kaimyną Česlovą Arūnas net ir darbo metu įsigudrina apsilankyti. Kaip sako lietuvių liaudies patarlė: „Brolis – toli, o kaimynas – šalia“ O geras kaimynas šalia – tai lobis.
Atrodo, sekasi Šalaviejams ne tik su kaimynais bendrauti, bet ir su pirkėjais, be to, ir prekyba klesti. Nors, kaip sako Arūnas: „Gerai nėra, nes norisi, kad dar geriau būtų“. Tad to ir linkiu, kad „Po eglėm“ būtų tik geriau. O, jei sekasi prekyba, reiškia, ir mes visi gyvename geriau.
Parašykite komentarą