Naujausios žinios

Laiškai iš Šonpilio

Nijolė Ona Balionienė

Teroristai? Egzekutoriai? Partizanai?

O Dievai! Žolė darže pilte pilasi, braškės nenuskintos! O jau didelės, lyg mutantės kokios… Kelios mano artimiausios draugės, apvalaveidės rupužytės vis ateina, kažkodėl vis atsikanda pačių didžiausių… Medlievos vaisių – ar paliks žvirbliai?… Su sausmedžiu, matyt, jau baigta… Tie vagys – nules…

Viską metus – einu rašyti jums laiško. Šiandie pirmadienis – pasieniečių diena… „Saugokit sienas“, – prieš mirtį pasakė vienas iškilus Lietuvos politikas. Seniai tai buvo… Neliko nei sienų, nei politikų, nei valstybės… Bet gyvenimo laikrodis tiksi, ir ar užteks paskutinių akimirkų ištaisyti klaidas, ar atsiprašyti, kad, būdama akla, kitiems bandei rodyt kelią… Čia aš apie save…

…Gal 30 metų atgal, pasidėjusi to meto rimtus leidinius, iš surinktos medžiagos sukurpiau straipsnį „Rezistencija“. Daug skaičių, daug faktų… Bet tik iš vienos pusės… „Kad pajusčiau tą 1941-ųjų birželį Kaune, labai daug skaičiau. Bet kuo daugiau skaičiau, tuo labiau viskas tapo neaišku. Tai ką aš dabar privalau galvoti, kai giedu su kitais „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia?“ JUK PRAEITIS – TAI ISTORIJA… O KOKIA GALI BŪTI ISTORIJA, KAI JŲ TIEK DAUG… IR KAI VIENA ISTORIJA KARIAUJA SU KITA…“, – rašo „Respublikos“ apžvalgininkas, dzūkas Ferdinandas Kauzonas. Tai jis – apie 1941 m. birželio sukilimą. Susidėliokit patys datas, dienas net minučių tikslumu – kada, kas, kur, kokiu tikslu paskelbė ką… Ir kas tada lieka atsakingas už žudynių pradžią?…

„Kaunas, 1941 m. Holokausto pradžios mįslės“: – „Organizuokim partizanų būrį… ir įveskim tvarką, kad atėję vokiečiai rastų mūsų organizaciją, pasiruošusią viską perimti…“ „Jeigu išvertėte Hitlerį, tai žinote, kad jis nemėgsta žydų, padarykit su savo partizanais biskį prieš žydus ką nors. Aš asmeniškai ne, bet negaliu jums uždrausti…“ – tai iš Algirdo Jono Klimaičio išpažinties sūnui, irgi Algiui. O V. Landsbergis turi net knygą „REZISTENCIJOS PRADŽIA. 1941-ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“. Ne dokumentai ten? „Liudijimai“, – sakė Tata. „Džiazinės improvizacijos, …plasnoja po lietuvišką viešąją erdvę“, – sako F. Kauzonas. Netikiu nei viena Tatos fraze. Ir vėl datų maišatis – birželio 25–27 dienos? Kur nori Tata prastumt savo tėvą – LLV (Lietuvos Laikinosios Vyriausybės) ministrą V. Landsbergį-Žemkalnį? Na, ar gali būti kokiam nors istoriniam etape nors vienas iš Landsundberg ne skaisčiai švarus?

…O kaip Trojos kumelės arklidėse? Gal prieš 10 metų rašiau, pakliuvo kaip durnai vištai grūdas smegeninėn: „Lenkija – ES Trojos arklys“… Ten rinkimų vajus… „Vai dūda ir vėl dūda, tik ištraukia ir vėl grūda…“, – a, čia lietuviškų „chamų“, tipo, tokia talaluška. „Ješče Polska niezginiela… Ješče bendzi – o jo, joj? Jeigu ir „bendzi“ – tai mums, chamams… Lenkai irgi moka skerst savus… O mūsų galvose seniai kliunksi pripilta – mes Lenkijos dalis… Būsim – „od moža – do moža“… Ne veltui knisamas kanalas, kaži ukrai įvykdė Jaceniuko (buv. premjero) planą – sieną ar pastatė, o gal irgi „ravą“ knisa?

Šią knygą parašė Stefanas Dembskis, išleista 2010 m. Varšuvoje. EGZEKUTORIUS. Dėl ko rašė apie savo skerdynes? „Buvau už akių nuteistas mirties bausme… Aludėje buvau kažkieno atpažintas ir taip pradėjo manęs ieškoti. Atsiradau pirmam dešimtuke išvažiuojančių į vakarus. Kai šaudai į žmogų, kalbantį ta pačia kalba, kurį daug metų pažinojai, sunku pasiaiškinti prieš savo sąžinę. Vardan ko, ir kas mus vertė daryti tokius dalykus, kurie civilizuotam pasauly prilygo žmogžudystei? Ar tai buvo daroma „Tėvynės vardu“, ar tai buvo taip vadinamas karo veiksmų laikas? Rašydamas bandau pateisinti tokius kaip aš, per vėlu prašyti ko nors atleidimo, tai žmonėms gyvybių nesugrąžins. Tegu tai būna dar vienas įspėjimas ateinančioms kartoms ir visokiems politiniams organizatoriams…“

Vertė iš lenkų kalbos Gintaris Valaiša

Pabėgęs į vakarus knygos autorius nusižudė…

„Nė vienas partizanų kovų dalyvis ta tema nieko neparašė, niekas nenori prisiimti atsakomybės už mūsų karinių veiksmų fiasko, dabarties veikėjai linkę falsifikuoti istoriją labiau, nei apšviesti tiesą, ir perspėti ateinančias kartas, kad neįvyktų panašių klaidų“, – rašė pats save sunaikinęs autorius. Jis buvo iš kilmingos šeimos, inteligentas… Mūsų chamai lenda į tribūnas…

Nijolė Ona Balionienė
2020-06-29
Šonpilis

1 Comment on Laiškai iš Šonpilio

  1. Gintaris // 2020 liepos 8 22:20 at // Atsakyti

    Baisūs laikai, baisūs žmonės…

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*