Naujausios žinios

Laiškai iš Šonpilio

Nijolė Ona Balionienė

Ir nėr čia ko krūpčiot, vis tiek bus globalizmas“, – V. Landsbergis (laikr. „Atgimimas“ 1999 m.)

Automobilių nuomos punkte pasiguodė – atidarė sienas – visi skuba pas tėvelius, į gimtąsias vietas… Labai padidėjo automobilių nuoma… Tėvynės, tipo, nuoma… Ir vėl, gavę pigių paslaugų – išlėks, kaip ir buvo orientuoti… Dar a. a. A. Brazauskas, būdamas Prezidentu, paklaustas, ką mums, paprastiems žmonėms, pirmiausia duos atidaryti langai, durys ir išverstos sienos, atsakė tada AMB: „Galėsit išvažiuoti!…“ Mintyse gal palinkėjo – išvažiuosit „nach…“ pagaliau! „Menše narodu – bolše kislorodu“… Ir liko dauguma nei norinčių, nei galinčių dirbti, mąstyti, tik – valgyt ir šikt. Ir sau po kojom ir kitiem ant galvų… Išlaikytiniai, alkoholikai, pensininkai…

…Sekmadienio vakaras buvo neįprastai vėsus. Grįžtant su marčia iš malonaus pasisėdėjimo prie pavėsinės židinio irgi su parvykusiais trumpai, stebėjom dangų – tokia gaili, skaidri žydruma, jau pusė pirmos nakties – negali būti saulėlydžio gaisai. Tai buvo šiaurės pašvaistė… Prieš aušrą, apie trečią nakties, dangus buvo juodas… Nemigau, dar vieną kitą knygą pasklaidžiau, įjungiau „teliką“, o ten laida „Pasaulio Lietuva“, ar kaip ji ten vadinama… Ir gailestis, panieka tiems, kurie dėlioja mintis – kaip jie myli Lietuvą, kad į juos, vis sugrįžtančius, ne visada palankiai žiūri likę čia, kad skundžiasi vietos sunkiu gyvenimu – „tai reikėjo išvažiuoti!“ Visiškas debilizmas. Skundėsi, kad šituos išbėgėlius kai kas išdavikais laiko… O ką, ne taip? Bet žiūrėsim – kai dugną dėsim. Ta globalistų bačka byra per visus lankus. Kas spės – parbėgs, kai bus bedarbystė, neramumai, badas ir kitos negandos – ir lėks visi namo, tik jau ant plynos „svarovskio“ barščiais apaugusios žemės… Iš kur ir kas duos duonos riekę?

…Grįždamos namo su marčia, jau nelietėm skaudžios temos – ne su visais savaisiais susišnekėjom gimtąja kalba, o ir mažyliai gal 3 kalbomis klega… Kalbėjom apie gražų dangų, prisiminiau – per pokarį nuo pašvaisčių jis žėrėjo krauju, marti pasiguodė: „Mieste dangaus nematom“… Gal užtat po įmantriausių užkandžių visi vakaronės svečiai išjungus lempas, lyg medituodami žiūrėjo į ugnį – „leiski prie ugnelės pasišildyt, nevaryk į rudenio audras…“

Likit sveiki, manykit, kad nebuvo šito laiško. Šitokia minorinė nuotaika – ne mano stilius… Ką padarysi – pasitaiko…

P.S. Jeigu dar gyvensiu – kitas laiškas užims kvapą.

Nuotrauka – taip, sako, mano du vardai atrodo užrašyti arabų kalba. Chalialj, ar ne? Laikas mokytis? Gal kinų kalbos?

Mes jums, prakeiktiems globalistams, esam klusnūs…

Nijolė Ona Balionienė
Šonpilis
2020-06-29

1 Comment on Laiškai iš Šonpilio

  1. Vytenis // 2020 liepos 22 14:01 at // Atsakyti

    http://www.kinukalba.lt

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*