Laiškai iš Šonpilio
Nijolė Ona Balionienė
„Šmaruj dupa maslem“…
Ta tema man magėjo jau senokai. Norėjau siūlyti susikeisti merais Vilniui su Širvintomis… Nebūtų tyčiojamasi iš istorinės sostinės, o būtų joje gražiai tvarkomasi… Daug palyginimų ir, deja, ne Šimašiuko naudai… O tai lyg koks šmikis iš Laisvosios rinkos instituto… Neoliberalas per visus galus – perrinktas meru „netrivojo“ – tą patį vakarą nuskuodė į gėjų klubą, kaži ar pagriebė su savim „iškilios“ šaikos angelą Gabrielių?.. „Janek, šmaruj dupa maslem, – pan potšebuji menskej pšislugi“, – dar vaikystėj nugirdau, kai vyrai šaipėsi iš dvaro papročių…
Ne apie tai šiandien man rašyti aktualu.
9-ą dieną rinkimai Baltarusijoje. Tikėkime, kad nebus pamestas kelias dėl takelio. Išrinks ŽMOGŲ, kuriuo slapta žavisi nuskurdintos, sugriautos šalys. Visą laiką seku ir žaviuosi – vadovas, atsakingas už kraštą ir jo žmones, (…ir žino, ką kelnėse nešioja…).
Neseniai išėjo socialinių mokslų daktaro, buvusio Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Jaskelevičiaus knyga „Slaptoji naujųjų laikų Lietuvos istorija“. Na, kas ja domisi – ne tiek ir tų paslapčių. Straipsnyje „Baltarusijos atvejis“ rašo: „Esama manipuliacinių stabų, kurie siekiant įtikti geopolitinėms jėgoms, kenkia kaimyninių valstybių tarpusavio santykiams. Vienas iš tokių stabų – kaimyninės Baltarusijos juodinimas, diegiamas į Lietuvos piliečių sąmonę, jau kone 20 metų. To paskirtis – priversti Baltarusiją, nepaisant jos ekonominių ir politinių interesų, silpninti ryšius su Rusija. Klaidinanti informacija apie šios šalies ekonominę ir socialinę padėtį, atvirai žeminančiai iškraipomas netgi oficialus jos pavadinimas – ne Baltarusija, o Gudija. Tas pats stabas ir arši kompanija prieš Astravo atominę, atkakliai traukiant į ją ne tik Latviją ir Estiją, bet ir Europos Sąjungą. Ši iniciatyva pritarimo nesulauks, nes iš tarptautinių branduolinės saugos organizacijų nėra jokių pavojų keliančių išvadų, o Lietuvai jos nedraugiški veiksmai atneš nemažos ekonominės žalos. Baltarusijos bėda, o kartu ir ateities šansas, kad ji pakliuvo tarp geopolitinių girnų – JAV siunta negalėdama Rusijos pašonėje „organizuoti“ antrosios Gruzijos [ir Ukrainos – N.B.], vykdyti sau palankią politiką. Amerikietiškos „demokratijos“ importas ir daugel metų per Lietuvą ir Lenkiją į Baltarusiją plukdytos dolerių siuntos vad. opozicijai remti rezultatų neatnešė. Koneveikiantys šalies socialiai orientuotą rinką yra arba paviršutiniškai susipažinę su Baltarusijos ekonomikos realybe, arba sąmoningai skleidžia dezinformaciją, kur valdymo svertai – socialinė logika pagrįsti rinkos reguliatoriai. A. Lukašenka siekė visomis išgalėmis išvengti „banditiškojo“ privatizavimo, valstybės turto užvaldymo pasitelkus neteisėtus ir kriminalinius būdus. Nieks nepaneigs jo racionalios ūkinės logikos. Ankstesnė kolūkio pirmininko patirtis, buvusi pašaipų taikiniu [„konservai“ – N. B.], jam tiesiog pravertė valstybės vadovo poste… Įmonių vadovų atlyginimai yra susieti su viso personalo algų vidurkiu ir negali būti didesni nei 3–5 vid. mėn. atlyginimai. Baltarusija atrado savo kelią ir būtent jos, o ne Lietuvos, patirtis ir ekonominiai bei socialiniai pasiekimai bus tas pozityvus ekonomikos pertvarkymo pavyzdys“.
Sėkmės tau, Baltoji Rusia! Širdis atsigauna žiūrint tavo televiziją, stebint tavo žmonių gyvenimą, išpuoselėtus miestus ir miestelius, gerbiant mūsų bendrą istoriją… O juk galėjo ir Litbelas… 1919 m. sukurta bendra valstybė… Ten mūsų bendri miestai ir miesteliai, atstatytos pilys ir muziejai, ten mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ainiai…
P.S. Priklu skaityti, girdėti politinių debilų, istorinių beraščių vapaliojimus…
Nijolė Ona Balionienė
Šonpilis
2020-08-03
Parašykite komentarą