Laiškai iš Šonpilio
7. Ne – a…
Sveiki, rašau šį šventą Vasario 16-osios vakarą. Neiškėliau, deja, jokios vėliavos – ji mano mintyse su gedulo juosta… Net Gedimino kalnas iš gėdos žada nuslinkti – jis neatlaikys daugiau išdavysčių… Kažkas ruošėsi kalne iškelti ES vėliavą… Išvijus liberalsexsistams iš Vilniaus Vytį, srebiant Armijos Krajovos košę, Lietuvos „elitui“ ne-a… Savos šventės su jumis aš nešvenčiu…
…Šeštą ryto supypsėjo telefonas: „Su Vasario 16.“ Trumpai atsakiau: „Su…“ …kaip ir seniau… Slapta…
…Nejungiau televizoriaus, neklausiau radijo – ką žinau – kas vaipysis ir žemins manyje esantį šitos šventės įvaizdį, su visais išsaugotais ženklais…
„…Duokite man informacijos priemonę – ir aš bet kurią tautą padarysiu kiaulių banda,“ – sako, kad tai Pauliaus Jozefo Gebelso mintys, o man atrodo – mūsų propagandistų atmintinės… Dievai su jais…
…Teko gi, labai daug ir ne vienoj Lietuvos apylinkėj kalbėti apie tą laiką, kai „kūrėm Lietuvą“… Ėjo basi, raštingi ir beraščiai, tai buvo toks pakilimas… Tik ne visi grįžo. Maža paskelbti Aktą, maža (jau vėliau) turėti valstybės kūrimo pradžios dokumentus, gali būti ir dar nepripažinta, bet JĖGA, ginanti visa tai, turėjo rastis čia ir dabar. JĖGA – apsiginti nuo lenkų pirmiausia, po to – nuo baltagvardiečių (kuriuos taip myli dabartiniai mūsų ir Rusijos politkomikai) – Kolčakas net nedvejojo leisti atkurti Nepriklausomą Lietuvą, bolševikai gi – atvirkščiai. Deduška Lenin, (rusas+vokietis+mordvis+žydas). Jis matė tolesnius geopolitikos planus, pagal kuriuos turėjo būti didinama Lenkijos teritorija. Dėl ko Tautų Sąjunga sustabdė lietuvius – būtų išvyti Želigovskio lenkai ir iš Vilniaus. Tai suprato net senyvos kaimo moterys iš Gelvonų apylinkių… Kaimo moterys, ponai politikai… Tik jūs nei ponai, anei politikai… Ot, tik šiaip skaniai kvepiat ir gardžiai srebiat… Tik kaip dabar, taip ir tada – Vakarams reikia Didžiosios Lenkijos…
Nijolė Ona BALIONIENĖ
2020-02-16
Kapitono Teodoro Balno gatvė Nr. 2, Šonpilis
P.S. Prieš kelis metus „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva pasakė: „… iš trijų pagrindinių Lietuvos istorijoje vykusių mūšių, šalia Saulės, Žalgirio ir kt., ypač svarbus mūšis – Širvintų–Giedraičių. Situacija buvo tokia: 1920 m. buvo pasirašyta Suvalkų sutartis, praėjus 2 dienoms lenkai ją sulaužė ir puolė 2 kryptimis: Vilnius–Širvintos, Vilnius–Giedraičiai, pasiekė net Kėdainius… Nepriklausomybė turėjo užgesti… Išgelbėjo superdrąsus ir labai rizikingas karinis manevras – Karininkų pasitarime buvo pristatytas vyr. leit. Teodoro Balno planas – smogti iš šono ir užnugario… Naktį, ties Dainių kapais, apie 200 karių persikėlė per Širvintą, nuėję 14 km – Motiejūnuose smogė. Čia kritęs lenkų pulko vadas palaidotas Rasų kapinėse. Čia ir dabar laksto Didžiosios Lenkijos – „od moža do moža“ [„nuo jūros iki jūros“ – red. vertimas] idėjų nešėjai….
Deja, Teodoras Balnas smetoninėje Lietuvoje buvo persekiojamas. Pasak Prezidento Rolando Pakso, Lietuvoje knibždėte knibžda svetimų šalių žvalgybų agentų… (Kaip dabar, taip ir tada…). Į naivų klausimą, kodėl Latvijai, Estijai buvo visai nesudėtinga sukurti naujas valstybes, niekad neturėjusias savo valstybingumo, o Lietuvai, galingai viduramžių valstybei tiek atkurti, tiek išlaikyti, su užgrobta sostine – vos ne vos… O jūs paklausykit, ką vapa dabartiniai politišdavikai, pseudoistorikai ir kuris aukštas pareigūnas lekia, vos prisėdęs ant „valdovo“ krėslo… – vis pas „partnerius“, vis politsexy…
Aš ne su jumis, ne – a…
Jūs toliau melskitės Liublino unijai, švęskit gegužės 3-ią (lyg?..) lenkišką Konstituciją… Su Zingeriu, su Lands-und-berg…
P.P.S. Alio, garažas! Šuva iš pievų parsinešė ERKĘ! Einu degtukų… Deginsiu… ne pievą, erkę…
Parašykite komentarą