Tweet

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena (PDD), kurios tikslas – atkreipti Visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją ir ligos kontrolę, įskaitant mokymą ir informaciją įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis.

Pasaulinė diabeto diena yra oficialiai pripažinta Jungtinių Tautų (toliau – JT) diena, kuri minima nuo 2007 metų. Tai paskelbė JT Generalinė Asamblėja, 2006 m. gruodžio 20 dieną pasirašydama rezoliuciją 61/225. Šia svarbia rezoliucija pripažinta, kad diabetas yra „lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, kurios daro žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui.“

Kas yra diabetas? Diabetu susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

Diabeto paplitimas. Cukrinis diabetas – sunki lėtinė, gyvybei pavojinga liga. Pasaulyje diabetas plinta kaip epidemija. Tarptautinės diabeto federacijos atlaso VI leidinio naujausiais duomenimis, 2014 m. pasaulyje diabetu sirgo 387 mln. (8,33 %) 20–79 m. amžiaus gyventojų. Diabetu serga 1 iš 12 žmonių, be to, 1 iš 2 žmonių nežino, kad jau serga. 179 mln. (46,3 %) pasaulio gyventojų liga dar nediagnozuota. 2014 m. dėl diabeto ligos mirė 4,9 mln. žmonių, kas 7 sekundes – 1 žmogus. 1 JAV doleris iš 9 yra išleidžiamas diabetui. Vien 2014 m. išlaidos diabetui siekė 612 bilijonų JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2035 m. pasaulyje sirgs beveik 600 mln. žmonių. Europoje diabetu serga 52 mln., Lietuvoje – 20–79 m. amžiaus grupėje diabetas 2014 m. buvo diagnozuotas 109,48 tūkst. (4,84 %) gyventojų, be to, pažymima, kad 37,23 tūkst. sergančiųjų diabetu liga dar nediagnozuota, vadinasi, ir negydoma, todėl vystosi komplikacijos. Dėl diabeto ligos vien 2014 m. Lietuvoje mirė per 1,7 tūkst. šios amžiaus grupės ligonių. Vienam sergančiajam Lietuvoje vidutiniškai išleidžiama apie 1,1 tūkst. JAV dolerių., Europoje – apie 2,78 tūkst. JAV dolerių, pasaulyje – apie 1,58 tūkst. JAV dolerių.

Rizikos veiksniai gali būti šie: nutukimas arba antsvoris, judėjimo stoka, anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas, nesubalansuota mityba, vyresnis negu 40 m. amžius, per didelis kraujospūdis, per didelis kraujo cholesterolis, artimi giminės sirgo ar serga diabetu, moterims – nėštumo diabetas, tautybė – dažniau diabetu serga azijiečiai, ispanai, vietiniai JAV, Kanados ir Australijos gyventojai, afroamerikiečiai.

Diabeto požymiai: dažnas šlapinimasis, besaikis troškulys, didėjantis alkis, svorio mažėjimas, nuovargis, negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį, suprastėjusi rega, vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu), plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas, neryškus matymas, dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos. Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti.

Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena (PDD), kurios tikslas – atkreipti Visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją ir ligos kontrolę, įskaitant mokymą...