Laukimas
Genovaitė Pilipavičienė
2010 metų advento Kalėdų laukimas.
(Red. pastaba – eilėraštis rašytas 2010 m.)
Laukimas – tai gyvenimo prasmė,
Pagrįsta vilties troškimu.
Tai linksma ar liūdna versmė,
Susieta su žmogaus likimu.
Laukia motina sūnelio brangaus,
Grįžtančio iš karo ar tremties,
Ilgai rymodama prie vartų,
Melsdama likimo iš širdies.
Laukia mergelė savo mylimojo
Ankstų rytą ar vakarėlį
Gintaro karolius verdama
Auksiniam pajūrio smėly.
Laukiam pavasario gražaus,
Gėlių puokštėm nubarstyto,
Laukiam vasaros – saulėtos, karštos,
Tekančios saulės ankstyvą rytą.
Laukiame rudenio spalvų,
Nutapyta nematoma ranka laukuos,
Laukiame šarmotos žiemos garbinių
Su sidabro piešiniais languos.
Bet didžiausias laukimas žmogaus
Užgimusio Betliejuje ant šieno,
Atnešusio pasauliui atpirkimą ir viltį
Iš dangaus – stiprybės ir dvasinio peno.
Parašykite komentarą