Lauktuvės iš užjūrio
Tai ką, mielieji mano, sulaukėme ir pavasario, ir to ypatingo viruso ant mūsų šalelės. Sakytų mano amžiną jam atilsį tėvelis, matai kaip greitai nuo kinų iki mūsų atėjo. Aga, kažkada ta Kinija buvo nepasiekiama, o šiais laikais tik švilpt ir parsiskraidini dovanėlę iš užsienio. Taip ir plinta visokie parazitai iš to užjūrio. Vat būdavo anksčiau už tos uždangos metalinės: nei kas būtų išvažiavęs, nei kas būtų ką parsigabenęs, o pagaliau nelabai ką ir tesužinotume, nebent tik tiek, kad kapitalistiniame pasaulyje baisi liga prasidėjo, o mūsų tėvynėje nieku tokiu net nekvepia. Bet plikime tą praeitį, nes būsiu apšauktas kokiu sovietinės ideologijos skatinimu.
Taigi, turėsime dabar būti namuose, kas gali, darbuosis per atstumą arba iš viso nesidarbuos, pasiėmę vaikų priežiūros biuletenį. Sakau, man, kaip senam bažnyčios šului, savotiškai malonu, kad šiuo Gavėnios laikotarpiu, kad ir per prievartą, nelabai sąmoningai, bet didžioji dalis gyventojų bus priversti apsimarinti, savo materialinius norus, pramogas susimažinti. Tikra Gavėnia: anei tau kokio koncerto masinio, anei kino teatre premjeros, anei kokių azartinių sportinių žaidimų. Viskas, nuėjai duonos nusipirkti (nes kruopomis su makaronais jau anksčiau apsirūpinta), na gal dar kokio šikpopieriaus ir viskas. Ir pinigai taupomi, o ir santykiai su antromis pusėmis atsinaujina, toks savotiškas apmąstymas, kaip gyventa, įvertinti tai, kas nuveikta, ar teisingai gyventa. Sakau jums, ašai, brangieji mano, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
Žinoma, gaila, kad tenka apleisti bažnytėlę sekmadieniais, nes mišių ten nebus, kol siaučia tas virusas pas mus, bet vėlgi stengiuosi įžvelgti teigiamų dalykų tame nebuvime. Jau kiek daug man tos senos pažįstamos (davatkėlėmis vadinamos) draugės išūžė ausis: šalta bažnyčioje, kodėl nepajungia šilumos kunigėlis ir pan. O ašai joms sakydavau, kad kiek aukoji, tiek šilumos ir gauni. Kainos didėja, viskas brangsta, o jūsų aukos nedidėja. Įmetate kokį eurą ir šildyk jus, kaip už visą šimtą. O kiek kainuoja elektra, vargomeistro, tvarkytojos paslaugos, o jei kokį remontėlį dar reikia atlikti. Iš ko? Pamanyk, per valandą dar nė vienas nesušalo, o jeigu jau šalta, tai apsirenk kailinius ir pasidemonstruoti prieš kitus galėsi, kur gi kitur dabar su tais jaunystės karakuliais bepasirodysi. Ale dabar tai bus ramu, porą savaičių neis į bažnytėlę niekas, o paskui jau žiū ir balandis, ir šiluma, ir bažnytėlė prišils ir nebereikės daugiau dejuoti. Beje, šaltyje ir virusai nelabai dauginasi, ir pats aktyviau dalyvauji mišiose, nes vėsu. Et, kaip sunku tiems žmogeliams viską nuaiškinti, o dar labiau viską suprasti.
Jau sakau ašai jumi, praeis tas virusas ir pamiršime, nors galėtume ir kokias išvadas pasidaryti, na, kad ir rankas kuo dažniau reikia plautis, vertinti, kaip gerai turėjome iki šios ligos, nes išlepome visiškai, nebeturime nei sąžinės, nei sarmatos. Ir kas dėl viso to kaltas, žinoma, tik gerąja prasme kaltas, o tiksliau kalta. Gera gyventi, kai valdovė skaidriausioji viskuo pasirūpina, niekuo nereikia rūpintis, net nespėji panorėti ir turi.
Vat, kad ir tas briedis su mūsų karalystės užrašu, atsirado ir … prapuolė. Netiko – pakeisim. Ir va keičia, turėsim kažkokį naują užrašą, tikėkimės, kad tiks, nors gerai daro ta valdovė šįkart, kad nieko ir neklausia. Nusprendė ir taškas. Bus gerai, taip kaip bus. Per daug pasirinkimo irgi negerai. Jinai yra visažinė, visa matanti ir visa suprantanti. Žodžiu, visuma visumos.
Net dabar, kai pasaulis tuo virusu vaduojasi, mūsuose ramu, mūsuose viskas paruošta, bet va sergančių neatsiranda. Tikriausiai dėl to valdovė skaidriausioji metė dideles pajėgas situacijai ištaisyti ir kokią užjūrio dovanėlę pargabenti. Išsiųstos buvo delegacijos į tas tolimas užjūrio šalis, kuriose virusiokas klesti, arba pradeda plisti, savaime suprantama tik tam, kad mums prasčiokams užjūrio lauktuvių parvežtų, kad ir mes galėtume skambėti žiniasklaidos laidose. Neatsitiktinai ir pati valdovė su rūmų damomis kokiam nors Egipte, Graikijoje ar Turkijoje ne tik atostogavo, bet ir dovanų mums ieškojo. Būtų ir pačioje Kinijoje ieškojusios, bet nespėjo, uždarė sienas.
Va ir gausime dabar atėję pas valdovę į rūmus reikalų tvarkytis, užjūrio dovanėlę, už ačiū, nemokamai ir net labai prašyti nereikės, tiesiog vien dėl to, kad užėjote josios pasveikinti. Kur dar taip gali būti, tik pas mus. Sakau jums, mielieji, kol didžiosios Lietuvos valdžia karantinus skelbia, tol mūsų mažosios Baltarusijos vadinamos valdovė su svita mums užjūrio gėrybes gabena. Manau, kad porą savaičių pailsės po atostogų užsikarantinavusios ir vėl puls į mūsų karalystės gyvenimo gerinimo darbus.
Su viltimi ir dėkingumu Jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą