Malūno sparnai sukasi…
Vytas Šimonėlis, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tarybos narys Vytas ŠIMONĖLIS
Paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl 347 tūkstančių eurų paskolos ėmimo, kurie, neva, reikalingi prisidedant prie 4 projektų įgyvendinimo. Šio klausimo aiškinamajame rašte rašoma, kad Savivaldybės taryba savo sprendimais yra pritarusi šių išvardintų projektų įgyvendinimui bei išlaidų apmokėjimui, kurių nepadengia projekto finansavimo lėšos.
Taip, tokie sprendimai Tarybos buvo priimti. Tačiau dėl kokių priežasčių atsirado 347 tūkstančių eurų poreikis imti banko paskolą? Ar šios papildomos išlaidos pagrįstos? Ar Savivaldybės vadovai, kuriems patikėta tvarkyti visų mūsų pinigus, elgiasi atsakingai?
Visi projektai, įgyvendinami Savivaldybėje, išskyrus „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“, finansuojami Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis. Šie projektai ne konkursiniai, tai Širvintų rajono savivaldybei, kaip ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, skirtos lėšos, kurios yra paskirstytos (pasidalintos) per regionų (apskričių) plėtros tarybas, kurias sudaro savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai. Didžiąją dalį Vilniaus regiono plėtros tarybos patvirtintų projektų sąrašų galite rasti Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje http://www.lietuvosregionai.lt/lt/8/regiono-projektu-sarasai-278;120;157.html (arba susiraskite: Google > Regioninės plėtros departamentas prie VRM > (atsidarius šiam VRM langui, viršutinėje juostoje) Lietuvos regionai > Vilniaus apskritis> Regiono projektų sąrašai.
ES fondų lėšomis finansuojamuose projektuose savivaldybės turi užtikrinti nuo 7,5 iki 15 proc. savo lėšų indėlį, tačiau ES lėšomis projektus įgyvendinančios savivaldybės gali tikėtis valstybės pagalbos nuosavam indėliui padengti. Vienas iš būdų, tai dotacija, kurią savivaldybės gauna per Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA). Vyriausybė yra numačiusi 119 milijonų eurų dotaciją, kad šiuo ES struktūrinės paramos periodu savivaldybėms nereikėtų skolintis arba skolintis mažiau. Savivaldybės pasirašydamos sutartį su VIPA dotacijai gauti, įsipareigoja dalyvauti įgyvendinant finansines priemones projekto įgyvendinimo metu. Savivaldybės gautą dotaciją ar jos dalį privalo grąžinti per 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos tik tam tikrais atvejais (pvz., jeigu neįvykdys Sutarties sąlygų, kurios nėra sudėtingos ar neįgyvendinamos). Tai reiškia, kad Savivaldybė turi galimybę nesinaudoti banko paskolomis nuosavam indėliui padengti, o gauti VIPA dotaciją, ir tinkamai įgyvendinus sutarties sąlygas, šių pinigų net nereikės grąžinti arba grąžinti tik jų dalį. Žinoma, gali atsirasti projektų, kur teks prisidėti ir savomis lėšomis.
Taigi pinigais pasirūpino Valstybė, o kaip tuos pinigus Savivaldybės valdžia „įsisavino“, tai turėtų rūpėti mums čia gyvenantiems, o pirmiausia Savivaldybės tarybos nariams, nes jie privalo prižiūrėti, kaip leidžia pinigus Savivaldybės valdžia. Pinigai, kurie buvo paskirti (pasidalinti) Vilniaus regiono plėtros taryboje Širvintų savivaldybės administracijos „iššluoti iki dugno“ jau pasirašant projektų rangos darbų sutartis prieš kelis metus, o kad procesas ir pinigų cirkuliacija nenutrūktų, dabar pasirašomos papildomų darbų sutartys, bet už papildomus darbus didžiąja dalimi teks apmokėti Savivaldybės biudžeto lėšomis, nes lėšų likučiai Vilniaus regiono projektų sąrašuose – tai visų Vilniaus apskrities savivaldybių pinigai.
Savivaldybės taryba, tvirtindama 2019 m. biudžetą, prisidėjimui prie projektų įgyvendinimo skyrė 622 000,00 eurų Savivaldybės biudžeto lėšų ir papildomai numatė pasiskolinti 318 000,00 eurų. Iš viso 940 000,00 eurų. Tai kuriems projektams ir kokiems darbams Savivaldybės valdžia išleido ar suplanavo išleisti 940 000,00 eurų, jeigu dabar žadama skolintis dar 347 000 eurų? Komitetų posėdžio metu Savivaldybės administracijos direktorė man pasakė, kad į šį klausimą neatsakys, nes tai nesusiję su naujos 34 000,00 eurų paskolos ėmimu. Ar tikrai? Čia tas pats, jei privačios bendrovės direktorius akcininkams (arba savininkui) pasakytų: kam išleidau jūsų pinigus, mano reikalas, o dabar prašom duoti dar. Tai kam atstovauja Savivaldybės administracijos direktorė, kieno interesus jį gina ir kas yra jos darbdavys? Kodėl Savivaldybės administracijos direktorė neatsako į klausimą? Kam panaudojo pinigus, aiškėja panagrinėjus žemiau pateiktą lentelę, kurioje 4 esantiems projektams Savivaldybės tarybos prašoma leisti pasiskolinti 347 000,00 eurų.
Eil.
Nr. |
Projekto pavadinimas |
Pradinė sutarties vertė Eur
|
Sutarties vertė 2019-07-27 Eur | Papildomų darbų vertė Eur | Savivaldybė planuoja skolintis Eur |
1. | „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“ | 6 849 568,00 | 7 045 276,83 | 195 708,83 | 200 000,00 |
2. | „Kraštovaizdžio sutvarkymas Širvintų mieste“ | 384 000,00 | 433 587,98 | 49 587,98 | 47 000,00 |
3. | „Kompleksinis teritorijos prie Širvintų tvenkinio sutvarkymas“ | 1 965 481,03 | 2 349 226,73 | 383 745,70 | 60 000,00 |
4. | „Širvintų miesto centrinės aikštės įrengimas“ | 719 931,85 | 40 000,00 | ||
Viso | 629 042,50 | 347 000,00 |
Tai nesibaigiantis lėšų poreikis apmokėti papildomiems susitarimams. Kokie tai darbai: papildomi, keičiami ar nauji? Ko gero, to nežino arba nesupranta net tie asmenys, kurie pasirašo ant kiekvieno papildomo susitarimo lapo dėl papildomų darbų. Lentelėje esantiems 4 projektams prašoma leisti imti paskolą 347 000, 00 eurų, nors šią dieną papildomų susitarimų vien šiuose lentelės pirmuose 3 projektuose pasirašyta už 629 042,51 eurus. Panaši situacija ir kituose projektuose.
Kaip paprastai, atsakingas šeimininkas, ruošdamasis statyti, turėdamas tam numatytas (arba planuojamas) lėšas, pirmiausia parengia techninį projektą, pagal kurį, parenka statybos bendrovę. Techninį projektą sudaro dokumentų visuma (techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai, brėžiniai, sąnaudų kiekių žiniaraščiai). Statant kartais prireikia papildomų darbų, tai darbai, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte ir įtraukti į pirminį pirkimą, tuo pačiu ir į rangos darbų sutartį. Tuo lengvai galima įsitikinti peržiūrėjus pirkimo dokumentus kartu su techniniu projektu. Mūsų Savivaldybėje vyrauja kita tvarka, rangovas (statybos bendrovė) parenkama pagal bendro pobūdžio projektavimo užduotį, o jau išrinkta statybos bendrovė parengia techninį projektą ir pati sau susiplanuoja darbus. Užsakovo (savivaldybės) parengtoje projektavimo užduotyje informacijos nedaug, o ir tą dažnai galima būtų pavadinti nieko nesakančių, statybos bendroves neįpareigojančių žodžių rinkiniu („gražus, modernus, kokybiškas“), pvz.: visos statybos konstrukcinės ir apdailos medžiagos bei montuojami įrenginiai turi būti nauji, modernūs ir t. t. Tai kaip pagal tokią projektavimo užduotį, Savivaldybės administracija gali įvertinti, kad statybos bendrovės prašymas dėl papildomų darbų apmokėjimo yra pagrįstas, o vienas ar kitas papildomas darbas jau nebuvo įtraukti į sutartį? Tuo labiau, Statybos bendrovė, laimėjusi konkursą ir pasirašiusi sutartį, įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti objektus už sutartyje numatytą kainą. Vien tik teritorijos prie Širvintų tvenkinio sutvarkymui pasirašyti 3 papildomi susitarimai 383 745,70 Eur suma. Tarybos posėdžio metu dėl skolinimosi pasisakė Finansų, investicijų ir ūkio reikalų komiteto pirmininkas A. Maršalka ir merė Živilė Pinskuvienė. Siūlau paklausyti įrašo ir linkiu kantrybės.
Jeigu šiandien paprašytume visų širvintiškių nuo kūdikio iki senolio prisidėti po eurą prie kokio nors bendro reikalo, tai surinktume apie 15 000 eurų (tiek mūsų Savivaldybėje belikę). Tačiau dažnas iš mūsų pasipiktintų, gal net neprisidėtų – kam ir kodėl turiu mokėti? Dabar kartais per dieną paleidžiama vėjais dešimtys tūkstančių. Bet kai euras yra kiekvieno piniginėje, tai jis vertinamas, o mūsų šimtines leidžia kiti. O jei kažkas išdrįsta Savivaldybės valdovių paklausti, kyla pasipiktinimo ir šmeižto banga.
Tai dar ne pabaiga, papildomų darbų bus daugiau ir ne viename projekte, statybos tęsiasi (arba tęsiamos), nes statybų procesas kai kam, kaip vėjo malūnui vėjas: kol pučia vėjas – malūno sparnai sukasi, miltai byra…
Parašykite komentarą